Liepoja 1941 metais: prarastoji tvirtovė ir Baltijos laivyno katastrofa, pakeitusi istoriją
Ar tai buvo neišvengiama lemtis, ar virtinė nusikalstamų sovietinės vadovybės klaidų?
Strateginis „kumštis“ be gynybinio skydo
1941 m. pavasarį Liepoja (tuometinis Libau) buvo laikoma vakariniu Sovietų Sąjungos atsparos tašku.
Po Latvijos okupacijos 1940 m., šiame uoste buvo sutelktos milžiniškos pajėgos. Čia bazavosi eskadriniai minininkai, dešimtys povandeninių laivų, torpedinių katerių ir pagalbinio laivyno vienetų.
Strateginė vizija buvo aiški: Liepoja turėjo užtikrinti dominavimą Baltijos jūros centrinėje dalyje, blokuoti priešo kelius link Rygos įlankos ir tapti remonto baze pažeistiems laivams.
Tačiau šiame plane žiojėjo viena milžiniška skylė – Liepoja buvo ruošiama karui jūroje, bet visiškai nepasirengusi karui sausumoje.
Lemtinga klaida: baterijos, žiūrinčios ne ten
Vienas labiausiai gluminančių Liepojos gynybos aspektų buvo kranto baterijų išdėstymas.
Galingi artilerijos pabūklai buvo nukreipti į jūrą, saugantis nuo galimo vokiečių laivyno puolimo. Tačiau 1941 m. birželio 22-osios rytą mirtis atėjo ne iš bangų, o iš miškų ir laukų.
Vokiečių 291-oji pėstininkų divizija, remiama tankų, miestą pasiekė per kelias dienas. Tuo tarpu brangiausia uosto ginkluotė – stacionarios baterijos – negalėjo apsisukti 180 laipsnių kampu, kad ugnimi pridengtų sausumos prieigas.
Miesto gynyba gulė ant 67-osios šaulių divizijos, jūreivių pėstininkų ir vietinių gamyklų darbininkų pečių, kurie neturėjo nei pakankamai sunkiosios ginkluotės, nei patirties kovoje su tankais.
Laivyno žūtis uosto baseinuose
Kai birželio 23–24 dienomis vokiečių apsupties žiedas aplink Liepoją pradėjo trauktis, Baltijos laivynas atsidūrė beviltiškoje situacijoje. Uoste buvo remontuojami arba dėl kuro trūkumo negalėjo pajudėti dešimtys laivų.
„Lenin“ ir „Stalin“ tragedija
Eskadrinis minininkas „Lenin“ – vienas moderniausių to meto laivų – tapo chaoso simboliu. Nesant galimybės laiku išplaukti į saugesnius vandenis ir baiminantis, kad technologija pateks į nacių rankas, buvo priimtas žiaurus sprendimas: susprogdinti laivus pačiame uoste.
Birželio 24-osios naktį Liepojos uostas sudrebėjo nuo sprogimų serijos.
Buvo sunaikinti ne tik „Lenin“, bet ir šeši povandeniniai laivai (S-1, M-71, M-80 ir kt.), kurių įgulos neturėjo kito pasirinkimo. Tai buvo didžiausias vienkartinis laivyno nuostolis be tiesioginio susidūrimo su priešo laivais.
Prasiveržimas į mirtį
Nedidelė dalis torpedinių katerių ir pagalbinių laivų bandė prasiveržti pro vokiečių blokuojamą jūros kelią link Rygos ar Talino.
Šie bandymai virto tikra medžiokle – be oro paramos, nuolat atakuojami „Luftwaffe“ bombonešių ir vokiečių torpedinių katerių (S-Boot), dauguma jų atgulė Baltijos jūros dugne.
Kodėl sistema subyrėjo per 72 valandas?
Istorikai, analizuodami Liepojos dokumentiką ir archyvus, išskiria tris pagrindinius veiksnius, nulėmusius katastrofą:
Vadinamas „vadovavimo vakuumas“: Ryšys tarp Liepojos bazės ir laivyno štabo Taline nutrūko pirmosiomis valandomis. Vietos vadovybė bijojo priimti savarankiškus sprendimus (pavyzdžiui, evakuoti laivus anksčiau), nes Stalino sistemoje už savavališką atsitraukimą grėsė sušaudymas.
Aviacijos trūkumas: Vietinis aerodromas buvo subombarduotas birželio 22 d. 4 valandą ryto. Be „oro skėčio“ uostas tapo atviru poligonu vokiečių aviacijai.
Techninis nepasirengimas: Dauguma laivų bazėje buvo „išardyti“ planiniam remontui. Karo pradžia juos užklupo be variklių, be amunicijos ir su nepilnomis įgulomis.
Liepoja 1941: didvyriškumas ar beprasmė auka?
Nors strateginiu požiūriu Liepojos gynyba buvo katastrofa, eilinių karių ir jūreivių pasipriešinimas buvo stebėtinai atkaklus. Miestas laikėsi iki birželio 29 d. – gerokai ilgiau, nei tikėjosi vokiečių vadovybė.
Ši savaitė laiko leido bent daliai Baltijos laivyno pasitraukti gilyn į Suomijos įlanką, tačiau kaina buvo sumokėta tūkstančiais gyvybių.
Šiandien paminklai jūreiviams primena apie kainą, kurią moka kariuomenė, kai politinė arogancija ir prastas planavimas nusveria realią karinę logistiką.
Šaltinis: Parengta remiantis istorine dokumentika apie 1941 m. birželio įvykius Liepojoje bei archyviniais duomenimis apie Baltijos laivyno nuostolius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą