Lietuvos keliautojų pamėgtoje Europos šalyje vienas po kito dingsta turistai: pateikė versiją, kas vyksta

Atlikus pirminę skrodimo ekspertizę nebuvo rasta jokių kūno sužalojimų, galėjusių sukelti jo mirtį.

Tačiau tai tik viena iš serijos šią vasarą Graikijoje turistus ištikusių tragedijų. Šalį alina karščio banga, termometrų stulpeliai kyla aukščiau 40 laipsnių pagal Celsijų, tuo pat metu pasipylė pranešimai apie pasivaikščioti išėjusių keliautojų dingimus.

Praėjusį šeštadienį Samos saloje rastas olandų turisto kūnas, o sekmadienį į vakarus nuo Korfu esančioje Mathraki saloje aptiktas negyvas amerikietis.

Kitas amerikiečių turistas Albertas Kalibetas birželio 11 d. dingo be žinios, kai išsiruošė į žygį Amorgo saloje, o dvi prancūzės dingo Sikinoso saloje.

Rasti turistų kūnai turi būti ištirti nuodugniau, tačiau valdžios institucijos įspėja nenumoti ranka į ekstremalaus karščio poveikį organizmui.

„Visi jie išėjo pasivaikščioti esant aukštai oro temperatūrai“, – naujienų agentūrai apie dingstančius turistus sakė vietos policijos atstovas Petrosas Vasilakis.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad tai, kas vyksta Graikijoje, yra įspėjimas apie ekstremalaus karščio poveikį organizmui, ypač smegenims. Dėl kaitros sutrinka žmogaus mąstymas, aukšta temperatūra paveikia gebėjimą priimti sprendimus ir net rizikos pojūtį.

Dėl klimato kaitos fiksuojant vis ilgesnes ir stipresnes karščio bangas, mokslininkai aiškinasi, kaip su naujais iššūkiais susidoros mūsų smegenys.

Smegenys – pagrindinis organizmo jungiklis

Tyrimuose tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama, kaip ekstremalus karštis paveikia raumenis, odą, plaučius ir širdį, tačiau „man svarbiausia yra smegenys“, – sakė Pietų Velso universiteto fiziologijos ir biochemijos profesorius Damianas Bailey‘is.

Pasak jo, smegenys yra „pagrindinis organizmo jungiklis“.

Smegenyse reguliuojama kūno temperatūra. Pagumburis veikia kaip termostatas, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygos, užtikrinantis, kad vidinė kūno temperatūra laikytųsi apie 37 laipsnius pagal Celsijų.

Kai lauke karšta, pagumburis suaktyvina prakaito liaukas ir išplečia kraujagysles, kad kūnas atvėstų.

Tačiau smegenys efektyviai funkcionuoja sąlyginai siaurame temperatūrų diapazone. Pavyzdžiui, šiltą vasaros dieną daugelis žmonių pasidaro lėtesni ir aptingsta. Pažįstamas jausmas, tiesa?

Didesnis karštis gali turėti rimtų padarinių savijautai, įskaitant skysčių trūkumą organizme ir sumažėjusią kraujo tėkmę į smegenis, sakė D.Bailey`is. Jis žmogaus smegenis palygino su didžiuliu visureigiu – kad galėtų funkcionuoti, joms reikia milžiniškų išteklių.

D.Bailey‘is atliko tyrimus su savanoriais. Uždaroje patalpoje oro temperatūrą padidinus nuo 21 iki 40 laipsnių Celsijaus, paaiškėjo, kad smegenų kraujotaka sumažėjo apie 9–10 proc.

„Tai labai svarbu, nes į variklį, kuris nuolat dirba maksimaliu pajėgumu, nepatenka užtektinai degalų“, – sakė D.Bailey‘is.

Dėl karščio smegenų tinklai, kurie paprastai leidžia žmonėms aiškiai mąstyti, samprotauti, prisiminti, konstruoti ir formuluoti idėjas, gali būti „išmušti iš vėžių“, – pasakojo Vašingtono valstybinio universiteto neurologė Kim Meidenbauer.

Tuomet gali apsunkti paprastas sprendimas, kurį kelią pasirinkti žygio metu. Faktas, kad būtina įvertinti įvairius veiksnius. Be to, pastebėta, kad veikiami karščio žmonės dažniau priima rizikingus sprendimus ir elgiasi impulsyviai.

Pasikeitęs rizikos suvokimas kartu su sutrikusia pažinimo funkcija gali turėti tragiškų pasekmių.

„Kalbame ne tik apie tai, kad gali būti šiek tiek per karšta ir nudegsite saulėje. Kalbame apie potencialiai gyvybei pavojingas situacijas“, – įspėjo K.Meidenbauer.

Pasak jos, mokslas dar menkai supranta, kokį poveikį karštis turi smegenims, ypač nuotaikos, emocijų ir psichikos sveikatos požiūriu.

Pavojus ne tik vyresniems

Į karštį jautriau reaguoja vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tie, kurie jau šventė savo 65-ąjį gimtadienį. Aukščiau paminėti Graikijoje dingę turistai buvo 50 metų ir vyresni.

Didesnis pavojus taip pat kyla mažamečiams vaikams bei nėščioms moterims, taip pat asmenims, turintiems ankstesnių susirgimų, įskaitant psichikos sveikatos sutrikimus.

Tačiau karštis gali būti pavojingas visiems.

2016 m. mokslininkų grupė per karščio bangą Bostone (JAV) stebėjo 44 koledžo studentus ir nustatė, kad tų, kurie savo bute neturėjo oro kondicionieriaus, kognityviniai gebėjimai labai suprastėjo.

„Niekas nėra apsaugotas nuo karščio poveikio sveikatai, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Rutgerso visuomenės sveikatos mokyklos docentas Jose Guillermo Cedeño Laurentas. – Mūsų smegenys yra nepaprastai jautrus organas.“

Žmogus, kuris yra gerai pasirengęs, supranta pavojus ir su savimi pasiima daug vandens, vis tiek rizikuoja, jei nusprendžia leistis į žygį esant labai aukštai oro temperatūrai, įspėjo M.Bailey‘is:

„Priimkite neteisingą sprendimą ir tai gali kainuoti gyvybę.“

Kaip apsisaugoti nuo kaitros? 

Ekspertai teigia, kad žmonės gali apsisaugoti ir sumažinti riziką.

Pavyzdžiui, nesportuoti karščiausiu dienos metu, mankštintis anksti ryte arba vakare, ieškoti pavėsio.

Patartina dėvėti laisvus rūbus, galvą bei kaklą įtrinti ledo kompresais.

Labai svarbu gerti vandenį ne tik tada, kai jaučiate didelį troškulį, pabrėžė M.Bailey‘is. Svarbu nepasiekti tokio lygio, kai organizmas netenka skysčių greičiau, nei gali juos pasisavinti. Ekspertai taip pat rekomenduoja elektrolitų gėrimus, kurie gali padėti pakeisti dalį skysčių, prarastų prakaituojant.

K.Meidenbauer patarė su kitu žmogumi pasidalinti savo buvimo vietos koordinatėmis – tai standartinė išmaniųjų telefonu funkcija. Svarbu, kad kažkas žinotų, kur esate, jei išėjote į žygį.

Prireiks laiko, kad būtų nustatytos tikslios Graikijoje gyvybės netekusių žmonių mirties priežastys, tačiau iš šių tragedijų galima pasiimti vertingą pamoką.

Parengta pagal CNN inf.