"Nereikia būti kariniu strategu, kad suprastum: tokie objektai bus tiesioginės grėsmės šaltinis ir, savaime suprantama, neišvengiamai pateks į teisėtų taikinių sąrašą, apibrėžtą tiesioginio karinio susidūrimo tarp mūsų šalies ir NATO scenarijaus", - sakė M. Zacharova Pasaulio jaunimo festivalyje Sirijuje (cituoja TASS).
Dėl to, pasak jos, nukentės šalių, kuriose bus laikomi branduoliniai ginklai, saugumas.
Kartu A. Zacharova pabrėžė, kad būtent prie Rusijos ir Šiaurės Atlanto aljanso karinės konfrontacijos scenarijaus "verčia JAV ir jų satelitai".
"Kiek Suomijos piliečiai supranta riziką, su kuria jiems teks susidurti, yra didelis klausimas. <...> Nes [toks sprendimas] tikrai pakeis daug ką šios šalies saugumo ir kitų šiai valstybei aktualių klausimų kontekste", - reziumavo A. Zacharova.
Anksčiau naujai išrinktas Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas (Alexander Stubb) pareiškė, kad šalis turėtų turėti tikrą branduolinio atgrasymo priemonę.
Prezidento rinkimų kampanijos metu A. Stubbas pasisakė už tai, kad NATO branduoliniai ginklai galėtų būti gabenami per Suomijos teritoriją.
Šiuo metu Suomijos įstatymai draudžia importuoti, gaminti, laikyti ir detonuoti branduolinius užtaisus Suomijos teritorijoje.
Stubbas taip pat pabrėžė, kad prezidentas neturi įgaliojimų priimti sprendimus branduolinės energetikos srityje, tačiau jis tikisi "lankstaus" vyriausybės ir parlamento požiūrio šiuo klausimu.
Tuo pat metu Rusijos ambasadorius Helsinkyje Pavelas Kuznecovas idėją apie branduolinio ginklo tranzitą per Suomiją pavadino pavojinga ir nenuspėjama.
Suomija į NATO įstojo 2023 m. balandžio 4 d. Dėl to Rusijos ir Šiaurės Atlanto bloko sausumos siena padidėjo 1 300 km ir faktiškai padvigubėjo.
Švedija pateikė prašymą įstoti į NATO tuo pačiu metu kaip ir Suomija, tačiau dėl Stokholmo sunkumų su Turkija ir Vengrija Suomija į bloką įstojo savarankiškai.
Šių metų pradžioje Turkija ir Vengrija pritarė Švedijos prisijungimui prie karinio bloko.
THE MOSCOW TIMES
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą