Technologijos, mokslas ir politika yra esminiai Mėnulio lenktynių veiksniai, ir naujienų agentūra AFP apžvelgia naujausią šalių pažangą.
Didysis Kinijos šuolis
Kinija planuoja iki 2030 metų į Mėnulį nusiųsti misiją su įgula ir planuoja ten pastatyti bazę.
Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika investavo milijardus dolerių į savo karinę kosmoso programą, siekdama pasivyti Jungtines Valstijas ir Rusiją.
2003 metais Kinija tapo trečiąja šalimi, į orbitą iškėlusia žmones, o „Tiangong“ yra jos kosminės programos, pagal kurią taip pat buvo išleisti aparatai tyrinėti Marso ir Mėnulio paviršių, perlas.
2019 metais tolimojoje Mėnulio pusėje nusileido nepilotuojama raketa „Chang'e-4“, o 2020-aisiais Kinijos vėliavą ten iškėlė kita robotų misija, pasiųsta į artimąją Mėnulio pusę.
Iš Mėnulio į Žemę buvo atgabenti uolienų ir dirvožemio mėginiai – pirmą kartą per daugiau nei keturis dešimtmečius.
NASA misija „Artemis“
2025 metais NASA misija „Artemis 3“ į Mėnulį turėtų nuskraidinti žmones, įskaitant pirmąją moterį ir pirmąjį ne baltaodį astronautą.
Pagal programą „Artemis“ NASA planuoja virtinę vis sudėtingesnių misijų, kurių tikslas – sugrįžti į Mėnulį ir jame nuolat būti, kad būtų sukurtos ir išbandytos technologijos ateities kelionei į Marsą.
Pirmojoje, „Artemis 1“, misijoje 2022-aisiais aplink Mėnulį skraidintas erdvėlaivis be įgulos. Planuojama, kad 2024 metais lapkritį „Artemis 2“ tą patį padarys su įgula.
NASA Mėnulį laiko tarpine stotele misijoms į Marsą ir sudarė sutartį su Suomijos mobiliojo ryšio bendrove „Nokia“ dėl 4G tinklo sukūrimo Mėnulyje.
Tačiau šią savaitę NASA pareiškė, kad „Artemis 3“ misija gali neišlaipinti žmonių Mėnulyje, priklausomai nuo to, ar tam tikri svarbūs elementai, įskaitant „SpaceX“ sukurtą nusileidimo sistemą, bus paruošti.
Elono Musko (Ilono Masko) įmonė laimėjo sutartį dėl nusileidimo sistemos, pagrįstos jos raketos „Starship“ prototipo versija, kuri dar toli gražu neparengta.
Balandį orbitinis bandomasis „Starship“ raketos be įgulos skrydis baigėsi dramatišku sprogimu.
Rusijos „Luna“
Penktadienį Rusijos paleisima raketa „Luna-25“ žymės pirmąją Maskvos misiją į Mėnulį nuo 1976 metų.
Prezidentas Vladimiras Putinas siekia stiprinti bendradarbiavimą su Kinija kosmoso srityje po to, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metų pradžios nutrūko ryšiai su Vakarais.
„Luna-25“ turės išbandyti minkštą nusileidimą, paimti ir analizuoti dirvožemio mėginius bei atlikti ilgalaikius mokslinius tyrimus“, – sakoma Rusijos kosmoso agentūros pareiškime.
Kai praėjusiais metais Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Europos kosmoso agentūra (ESA) pareiškė, kad nebendradarbiaus su Maskva dėl būsimo „Luna-25“ paleidimo ir tolesnių, 26-osios ir 27-osios, misijų.
Nepaisant pasitraukimo, Maskva tuo metu teigė, kad tęs savo planus Mėnulio srityje ir pakeis ESA įrangą rusiškais moksliniais prietaisais.
Nauji žaidėjai
Dėl pastarojo meto technologinės pažangos sumažėjo misijų sąnaudos ir atsirado galimybė įsitraukti naujiems viešojo ir privačiojo sektoriaus dalyviams.
Naujausia Indijos kosminė misija „Chandrayaan-3“ rugpjūtį įskriejo į Mėnulio orbitą prieš antrąjį mėginimą nusileisti vėliau šį mėnesį.
Tačiau nuskristi į Mėnulį nėra lengva užduotis. 2019 metais Izraelio pelno nesiekianti organizacija „SpaceIL“ paleido Mėnulio nusileidimo aparatą „Beresheet“, bet jis sudužo.
Šių metų balandį Japonijos startuolis „ispace“ tapo naujausia įmone, bandžiusia, bet nesėkmingai, įvykdyti istorinį žingsnį ir Mėnulyje nutupdyti privatų aparatą.
Kitos dvi JAV bendrovės – „Astrobotic“ ir „Intuitive Machines“ – ketina pabandyti padaryti tai vėliau šiais metais.
YouTube ekrano nuotr.
Rašyti komentarą