Mirusioji Atlanto širdis: kodėl net patyrę jūreiviai bijojo įplaukti į Sargaso jūrą

Sužinokite, kur žemėlapyje yra Sargaso jūra ir kodėl ją supa tiek daug paslapčių ir legendų.

Kur yra Sargaso jūra ir kodėl ji taip vadinama

Jūra gavo savo pavadinimą dėl gausybės Sargassum dumblių – jų vandenyje ir ant jo paviršiaus yra tiek daug, kad augalai sudaro ištisas žalias spalvos salas. 

Plati Sargaso jūra vakaruose ribojasi su Golfo srovės, pietuose – su Šiaurės pasatų srovėmis, rytuose – su Kanarų, o šiaurėje – su Šiaurės Atlanto. 

Šios srovės, turėdamos unikalią sistemą, neleidžia dumbliams plisti toliau, todėl toje konkrečioje jūros dalyje augalų koncentracija yra labai didelė.

Sargaso jūra yra Atlanto vandenyno šiaurės vakaruose, jos plotas yra apie 6–7 milijonai kvadratinių kilometrų. 

Kad būtų aiškiau, palyginkime su Kinijos plotu, kuris yra maždaug devyni su puse kvadratinių kilometrų.

Būtent todėl manoma, kad didžiausia pasaulyje yra būtent Sargaso jūra, kurios gylis taip pat yra apie 6–7 km.

Įdomu, kad milijonus metų šio geografinio objekto ribos nesikeičia, tačiau jų neįmanoma tiksliai nustatyti būtent dėl dumblių gausos ir žmonėms įprastų pakrančių linijų nebuvimo.

Sargaso jūros unikalumas – įdomūs faktai

Begalinė Sargaso jūra šimtus metų yra vienas iš paslaptingiausių vandens telkinių. 

Jūreiviai šimtmečius vengė šios vietos, kai kurie tiesiog sakė, kad Sargaso jūra yra laivų kapinės. 

Viena iš priežasčių buvo būtent tos pačios jūros dumbliai – mažiems laivams sunku praplaukti pro jų tankumynus, ir istorijoje ne kartą pasitaikė atvejų, kai įgula su laivu likdavo įstrigusi jūroje.

Antroji priežastis, kodėl jūrininkai, ypač prietaringi, nemėgo didžiosios Sargaso jūros, yra liūdnai pagarsėjęs Bermudų trikampis. 

Jūra apipinta daugybe legendų apie dingusius žmones ir laivus, keistus siluetus rūke virš vandens, vaiduokliškus povandeninius laivus, nepaaiškinamus garsus ir šviesos blyksnius.

Ypač baisi atrodo istorija, datuojama 1945 m. gruodžio 5 d., kai virš Sargaso jūros dingo penkių torpedinių lėktuvų eskadra – lėktuvai vykdė mokomąjį skrydį, o po to tiesiog dingo iš radarų.

Mokslininkai mano, kad daug avarijų ir katastrofų yra susijusios su atmosferos slėgiu Sargaso jūros regione, kuris sukelia galingus uraganus. 

Be to, jūros plotas ir gylis yra tikrai įspūdingi, todėl nuskendusius laivus surasti yra sudėtingiau nei kitose vietovėse. 

Konspiracijos teorijų šalininkai tvirtina, kad Sargaso jūros rajone, būtent giliai po vandeniu, yra paslėptos slaptos karinės bazės, senovės civilizacijų liekanos ir net įėjimas į Atlantidą.

Daugelis tyrinėtojų bandė išsiaiškinti, kokias paslaptis slepia Sargaso jūra, tačiau visos pastangos buvo bevaisės. 

Vien tik 20 amžiaus žymaus okeanografo Viljamo Bitsono istorija kelia siaubą – 1918 metais jis surengė ekspediciją į paslaptingą regioną ir be pėdsakų dingo. 

Jo laivas buvo rastas vėliau – jis dreifavo tarp „žaliųjų salų“ iš Sargasso jūros dumblių, bet nei tyrėjo, nei įgulos nebuvo. 

Į paslaptingą vandenyną ryžosi leistis tik beviltiški drąsuoliai, bet ir jie grįždavo tuščiomis rankomis, jei likdavo gyvi. 

Dabar per Sargaso jūrą plaukioja prekybiniai laivai, bet iki šiol paslaptinga vandens teritorija renka daug bauginančių istorijų.

Šaltinis: unian.net