Mokslininkai aptiko vieną didžiausių juodųjų skylių, kurios dydis prilygsta 36 milijardams Saulių

Pati „kosminė pasaga“ yra dviejų galaktikų sistema Liūto žvaigždyne, kuri pirmą kartą buvo atrasta 2007 m., rašo „Live Science“.

Šio objekto nuotraukose matyti šviečiantis žiedas, supantis priekinę galaktiką LRG 3-757. 

Šis reiškinys, vadinamas Einšteino žiedu, atsiranda, kai masyvi galaktika iškreipia ir sustiprina už jos esančios tolimesnės galaktikos šviesą.

Šis šviesos sustiprėjimas vadinamas gravitaciniu lęšiu ir buvo numatytas Alberto Einšteino dar 1915 m. Nauju tyrimu nustatyta, kad būtent LRG 3-757 centre esanti juodoji skylė suteikia jai pakankamai masės, kad ji išlenktų šviesą.

Einšteino bendroji reliatyvumo teorija aprašo, kaip masyvūs objektai iškreipia visatos audinį, vadinamą erdvėlaikiu. 

Jis parodė, kad gravitacija yra ne tik jėga, bet ir materijos bei energijos, iškreipiančių erdvėlaikį, rezultatas.

Kai šviesa sklinda per labai išlenktą erdvėlaikio sritį, pavyzdžiui, šalia masyvios galaktikos, ji išlinksta ir aplink objektą susidaro šviesos žiedas.

Astronomams teko naudotis duomenimis, gautais iš Atakamos dykumoje, Čilėje, esančio spektrografo „Multi Unit Spectroscopic Explorer“ (MUSE), taip pat „Hubble“ kosminio teleskopo nuotraukomis. 

O vėliau, išanalizavę galingą gravitacinį galaktikos LRG 3-757 (kurios masė 100 kartų didesnė už Paukščių Tako masę) lęšį, taip pat jos žvaigždžių greitį ir trajektoriją, mokslininkai padarė išvadą, kad norint paaiškinti stebėtus duomenis, reikia, jog egzistuoja ultramasyvi juodoji skylė.

Šaltinis: unian.net