Mokslininkai atrado seniai dingusias milžiniškas upes, kurios tekėjo per Antarktidą

Pažymima, kad senovinių upių erozija prieš 80–34 milijonus metų suformavo didelius lygumus po Rytų Antarktidos ledu. 

Supratimas, kaip jie susiformavo ir kaip toliau veikia kraštovaizdį, gali padėti patikslinti prognozes dėl būsimo ledo praradimo, teigia tyrėjai žurnale „Nature Geoscience“.

„Mes jau seniai buvome suintriguoti ir sugluminti fragmentais įrodymų apie „lygių“ reljefų egzistavimą po Antarktidos ledo skydu. 

Šis tyrimas sujungia duomenų fragmentus, kad būtų sudarytas bendras vaizdas: kaip susiformavo šie senoviniai paviršiai, koks jų vaidmuo nustatant šiuolaikinį ledo judėjimą ir koks jų galimas poveikis Rytų Antarktidos ledo skydo evoliucijai globalinio atšilimo sąlygomis“, – teigė tyrimo bendraautorius, Niukaslio universiteto geofizikas Neilas Rossas.

Įdomu tai, kad jei Rytų Antarkties ledo skydas visiškai ištirptų, pasaulio vandenynų lygis pakiltų daugiau nei 50 metrų. 

Tačiau norint tiksliai prognozuoti, kiek ledo skydas gali ištirpti artimiausiais metais, mokslininkams reikia žinoti jo ankstesnį elgesį ir sąlygas jo pagrinde.

Savo tyrime mokslininkai naudojo keturių ankstesnių tyrimų radijo lokatoriaus duomenis, kad sudarytų po ledu esančios uolienos reljefo žemėlapį. 

Tyrimo bendraautorius Guy Paxman, poliarinis geofizikas iš Daremo universiteto, teigė:

„Kai tyrinėjome radaro vaizdus po ledu esančio reljefo šioje srityje, šios stebėtinai lygios paviršiai pradėjo atsirasti beveik visur, kur tik pažvelgdavome. 

Mūsų aptikti lygūs paviršiai išliko palyginti nepaliesti daugiau nei 30 milijonų metų, o tai rodo, kad ledo skydo dalys išsaugojo kraštovaizdį, o ne jį sunaikino.“

Svarbu tai, kad lygios erdvės, persipinančios giliais įdubimais, dengė 3500 kilometrų ilgio Rytų Antarktidos pakrantės ruožą. 

Tikriausiai jos susiformavo iki Rytų Antarktidos ledo skydo atsiradimo, bet po superkontinento Gondvanos (apėmusio dabartinę Antarktidą, Australiją, Afriką ir Indiją) suskilimo. 

Tai padėjo tyrėjams datuoti plokščias vietoves nuo 80 iki 34 milijonų metų.

Pažymima, kad ant šių plokščių paviršių Antarkties ledas juda gana lėtai. Tačiau tarp jų esančiose griovose ledas teka daug greičiau.

Tirpstantis vanduo, tikriausiai, suformavo šias griovas, tekėdamas per natūralias įdubas, kai prieš milijonus metų plėtėsi Rytų Antarkties ledo skydas.

Nuotrauka: Guy Paxman

Mokslininkai teigia, kad lėtas ledo judėjimas virš plokščių paviršių gali reguliuoti ledo tirpimą iš žemyno.

Tolimesni tyrimai, tokie kaip uolienų mėginių paėmimas ir analizė iš po ledo, gali patikslinti prognozes dėl būsimo ledo praradimo ir jūros lygio pakilimo.

„Tokia informacija, kaip neseniai kartografuotų paviršių forma ir geologija, padės mums geriau suprasti, kaip juda ledas Rytų Antarktidos pakraštyje. 

Tai, savo ruožtu, padės lengviau prognozuoti, kaip Rytų Antarktidos ledo skydas gali paveikti jūros lygį esant įvairiems klimato atšilimo lygiams ateityje“, – sakė Paxman.