Mokslininkai atskleidė kraupią tiesą apie bronzos amžiaus žmones

Mažiausiai 37 žmonių, tarp kurių buvo vyrų, moterų ir vaikų, palaikai rodo, kad priešai juos žiauriai nužudė, išdarinėjo ir galbūt suvalgė, rašo „Interesting Engineering“. 

Vėliau aukos buvo įmestos į 15 metrų gylio duobę.

Oksfordo universiteto komanda ištyrė daugiau kaip 3 000 žmonių kaulų fragmentų, rastų ankstyvojo bronzos amžiaus vietovėje Somerseto grafystėje. 

Palaikai liudija apie sąmoningą bandymą dehumanizuoti priešus. 

Šis atradimas kvestionuoja įprastą požiūrį į taikų ankstyvąjį bronzos amžių Britanijoje, atskleisdamas tamsią ir sudėtingą tikrovę.

„Tai piešia daug tamsesnį laikotarpio vaizdą, nei daugelis žmonių galėjo manyti“, - komentavo pagrindinis tyrimo autorius Rikas Šultingas (Rick Schulting).

Žmonių skeletų liekanos 15 metrų gylyje esančioje kasykloje buvo aptiktos dar XX a. 7-ajame dešimtmetyje. 

Amžiaus ir lyčių įvairovė rodo, kad aukos tikriausiai atstovavo vietos bendruomenės pjūviui.

Atlikus pirminę skeleto palaikų analizę paaiškėjo smurtinės mirties požymiai, ypač kaukolės sužalojimas bukais daiktais.

Toks sužalojimų pobūdis skyrėsi nuo tipiškos to meto laidojimo praktikos. Tai rodo smurtinę ir nenatūralią šių asmenų mirtį.

Siekdami suprasti šio smurto pobūdį, tyrėjai atliko išsamesnę skeleto palaikų analizę. 

Ji atskleidė daugybę pjautinių žaizdų ir lūžių, patirtų prieš pat mirtį. Šie įrodymai leidžia manyti, kad kūnai buvo tyčia nužudyti ir galbūt net iš dalies suvalgyti.

Kaip pažymima leidinyje, kanibalizmo paplitimas ankstyvajame bronzos amžiuje Britanijoje kelia klausimą apie jo motyvus. 

Tai nebuvo paprastas konfliktas, tai buvo apskaičiuotas dehumanizacijos aktas. 

Valgydami savo priešų mėsą, nusikaltėliai siekė juos sumenkinti iki gyvūnų lygio, kad ištrintų jų žmogiškumą. 

Tyrimas rodo, kad tai greičiausiai lėmė socialiniai veiksniai.

Mokslininkų komanda išryškino socialinę įtampą, pavyzdžiui, vagystes, įžeidinėjimus ar kitus tarpasmeninius nusižengimus. 

Be to, dviejuose vaikuose aptiktas maras leidžia manyti, kad prie įtampos galėjo prisidėti ir liga.

Žudynės laikomos „didžiausiu tarpasmeninio smurto pavyzdžiu britų priešistorėje“, o tai tiesiogiai prieštarauja mokslininkų supratimui apie tų laikų gyvenimą.

„Tai griežtas priminimas, kad priešistorinių laikų žmonės galėjo prilygti vėlesniems žiaurumams.“ Tai nušviečia tamsiąją žmonių elgesio pusę. 

Tokie atvejai vargu ar buvo pavieniai ir jie nusipelno, kad apie juos būtų papasakota“, - daro išvadą autoriai.

Šaltinis: unian.net