Mokslininkai įvardijo istorinį laiką, kai žmonės išmoko kalbėti

Minėtos išvados grindžiamos britų archeologo iš Readingo universiteto Stepheno Mitheno atlikta analize.

Jis išsamiai išnagrinėjo visus turimus archeologinius, paleoanatominius, genetinius, neurologinius ir lingvistinius įrodymus.

Apibendrinus visus įrodymus, galima teigti, kad kalba atsirado kaip žmogaus evoliucijos ir kitų įvykių dalis prieš 2-1,5 mln. metų.

Įsidėmėtina, kad būtent šiuo laikotarpiu ypač sparčiai didėjo žmogaus smegenys - buvo pertvarkyta jų vidinė struktūra, įskaitant priekinės skilties srities, kuri ypač susijusi su kalbos kūrimu ir kalbos supratimu, atsiradimą.

Maždaug prieš 1,8 mln. metų atsiradus pažangesnei stačios laikysenos formai ir pasikeitus žmogaus kaukolės formai, beveik neabejotinai prasidėjo balso trakto formos ir vietos pasikeitimo procesas, dėl kurio tapo įmanoma kalbėti.

Evoliucijos požiūriu kalba beveik neabejotinai buvo dalis strategijos, skirtos kompensuoti fizinį žmonių silpnumą, palyginti su kitais gyvūnais.

Kad galėtų medžioti ir gintis nuo didelių gyvūnų, ankstyvieji žmonės turėjo gebėti planuoti ir koordinuoti veiklą grupėje - tam buvo labai svarbus kalbos vystymasis.

Archeologija rodo, kad prieš 1,5 mln. metų tokios medžioklės mastas labai išaugo.

Be to, apie 1,6 mln. m. pr. m. e. gimė ir iš kartos į kartą kultūriniu požiūriu buvo perduodama daug sudėtingesnė akmeninių įrankių technologija.

Toks ilgalaikis sudėtingų žinių ir įgūdžių perdavimas iš kartos į kartą taip pat tvirtai rodo kalbos egzistavimą.

Be to, kalbinis bendravimas tikriausiai buvo labai svarbus, kad žmonės galėtų išgyventi skirtingose ekologinėse ir klimato zonose - tikriausiai neatsitiktinai žmonės sugebėjo masiškai paspartinti pasaulio kolonizaciją maždaug prieš 1,4 mln. metų, t. y. netrukus po numanomos kalbos gimimo datos.

Tačiau prieš 1,6 mln. metų kalbos raida buvo tik prasidėjusi.

Mokslininkų teigimu, per kitus šimtus tūkstančių metų kalba sudėtingėjo labai lėtai.

Daugiau ar mažiau ištobulinta ir tikrai sudėtinga kalba tapo tik maždaug prieš 150 000 metų - kai žmonės evoliucionavo iki šiuolaikinės kūno anatomijos.

Kitos archeologijos naujienos

Archeologams ir aludariams pavyko atkurti senovinį receptą, pagal kurį šumerai virė alų. Paruoštas gėrimas savo skoniu ir stiprumu buvo panašus į šiuolaikinį sidrą.

Taip pat pasakojome, kad Egipte atkasta dalis milžiniškos didžiojo faraono statulos. Rasta kalkakmenio statulos dalis yra "trūkstama viršutinė dalis" Ramzio II statulos, kuri buvo rasta XX a. trečiajame dešimtmetyje.