NATO planuoja išplėsti karinius vamzdynus į Čekiją ir Baltijos šalis Rusijos puolimo atveju

Pasak leidinio, NATO priėjo prie išvados, kad vamzdynų tinklai yra labai svarbi degalų tiekimo dalis, todėl planuoja pratęsti esamą vamzdyną iš Bramsche (Žemutinė Saksonija) į Lenkiją, taip pat sukurti naują maršrutą, kuris sujungs Ingolštatą (Bavarija) su Čekija. Ilgainiui tinklas galėtų būti pratęstas iki Lietuvos.

Vokietijos karinis departamentas mano, kad be tokios infrastruktūros karinio konflikto atveju karių aprūpinimas degalais gali tapti NATO „Achilo kulnu“. 

Bundesvero dokumente pažymima, kad amuniciją ir atsargines įrangos dalis galima greitai pristatyti oru, tačiau degalų gabenimas tokiu būdu yra mažai tikėtinas dėl didžiulių jų sąnaudų.

Tikimasi, kad projektui įgyvendinti prireiks 21 mlrd. eurų investicijų, o jį planuojama užbaigti 2035 m. Vokietija yra pasirengusi finansuoti darbus daugiau kaip 3,5 mlrd. eurų, patvirtino gynybos ministras Borisas Pistorius. 

Jis pabrėžė, kad nenutrūkstamas degalų tiekimas yra viena svarbiausių ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties sąlygų.

Tačiau įgyvendinant projektą kyla nemažai sunkumų: vamzdynas turės būti tiesiamas po Vėzerio ir Elbės upėmis, taip pat per saugomas gamtines teritorijas, todėl gali prireikti papildomų leidimų ir padidėti projekto sąnaudos, nurodo „Der Spiegel“. 

Be to, reikės išspręsti problemas su žemės savininkais ir vietos valdžios institucijomis.

NATO Vidurio Europos vamzdynų sistema buvo sukurta praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. 

Ji buvo skirta regiono karinėms pajėgoms aprūpinti ir apėmė Vokietiją, Prancūziją, Belgiją ir Nyderlandus. Ja taip pat naudojosi JAV kariuomenė. Šiuo metu Šaltojo karo metais sukurtas tinklas baigiasi ties Vakarų Vokietijos siena.

2024 m. vasarą Lenkija pareiškė, kad sieks gauti finansavimą NATO karinių vamzdynų tinklui išplėsti. Pasak RMF FM, Varšuva pasiūlė vamzdynus pratęsti iki Lenkijos sienos, o tada sujungti juos su karine infrastruktūra Suvalkuose ir Žešuve.

Vasario mėnesį Danijos karinės žvalgybos tarnyba pateikė ataskaitą, kurioje įspėjo apie „didelio masto karo“ grėsmę Europoje per ateinančius penkerius metus. 

Agentūros vertinimu, jei Rusija manys, kad NATO yra susilpnėjusi, ji gali nuspręsti panaudoti jėgą prieš vieną ar kelias aljanso šalis.

Atsižvelgdamas į šias prognozes, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad bet kokia agresija prieš bloko šalis sulauks „triuškinančio atsako“. 

Jis taip pat pažymėjo, kad per ateinančius penkerius metus aljansas turi padidinti išlaidas gynybai bent 20 %, nes priešingu atveju jis negalės užtikrinti savo sienų saugumo.

Šaltinis: THE MOSCOW TIMES