NATO pranešė apie Rusijos planą pulti Suomiją ir Norvegiją

Pagal šį planą, šiaurėje 14-asis armijos korpusas atakuos Norvegijos pakrantę iš Murmansko krypties ir iš karto iš jūros, sausumos ir oro, o Laplandijoje nusileis desantininkų desantas ir bandys greitai užimti Ivalo oro uostą. 

Be to, Kolos pusiasalyje dislokuoti raketiniai daliniai įsiverš į Suomiją, teigia laikraščio pašnekovai. Jų skaičiavimais, puolime dalyvaus „dešimtys tūkstančių Rusijos karių“.

Buferinės zonos sukūrimas leis perkelti kovos veiksmus į NATO šalių teritoriją ir susieti Aljanso pajėgas. 

Šaltiniai taip pat mano, kad Rusija pasitelks 44-ojo armijos korpuso karius, kurie puldinės pietinę Suomijos pakrantę ir Suomijos pietryčius, kad užimtų šiaurinę Suomijos įlankos pakrantę. 

Tai apsunkins Estijos gynybos palaikymą iš Suomijos pusės. NATO mano, kad Rusija siekia 1743 m. Turku sutarties sienų. Šiuo atveju jos kariuomenė bando pasiekti Kymijokio upę. 

Toliau taikinys bus Puumalansalmio sąsiauris. Raketos gali būti paleistos ir į Helsinkį, tačiau pagrindinė atakų kryptis bus Baltijos šalys: Lietuva, Latvija ir Estija.

Leidinio šaltiniai pažymėjo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino požiūris į saugumą atspindi siekį sukurti vieningą buferinę zoną Europoje nuo Arkties regiono per Baltijos ir Juodąją jūras iki Viduržemio jūros. 

Gruodžio 19 d. per propagandinę spaudos konferenciją Kremliaus vadovas pareiškė, kad Rusija turi „pakankamai pajėgų ir priemonių susigrąžinti visas savo istorines teritorijas“. Anksčiau V. Putinas XVII a. Rusijos imperiją vadino savo idealu. Šaltinių teigimu, šiuos žodžius reikėtų suprasti pažodžiui.

2023 m. kovą NATO praktiškai išbandė 20 000 karių dislokavimą Norvegijos šiaurėje ir Suomijos Laplandijoje. O anksčiau šiais metais Aljansas surengė didelio masto pratybas netoli Rusijos sienų. Praėjusį mėnesį Suomijoje prasidėjo didžiausios NATO artilerijos karinės pratybos „Žaibo smūgis“.

Gruodį Suomijos gynybos ministras Antti Hakkänenas (Antti Hakkänen) paskelbė planus iki 2032 m. beveik padvigubinti karines išlaidas iki 3,3 proc. „Saugumo situaciją Suomijoje ir regione sunku prognozuoti. Ji gali greitai pablogėti. 

Didelės investicijos į gynybą ir nacionalinį saugumą yra būtinos, kad pagerintume savo gebėjimą atlaikyti... karinį spaudimą ir kovoti su galimais didelio masto karais, kurie gali užsitęsti ne vienerius metus“, - sakė Hakkänenas.

THE MOSCOW TIMES