NATO teigia esanti pasirengusi įsilaužėlių atakos atveju pasinaudoti Aljanso 5 straipsniu

Kartu R. Baueris teigė, kad tokioje situacijoje reikėtų atsižvelgti į keletą veiksnių.

„Sunkiausia yra tai, kad būtina nustatyti, kas surengė išpuolį“, - jo pareiškimą citavo TASS.

Aljanso karinio komiteto vadovo teigimu, jei nepavyks nustatyti organizatorių, „labai sunku kam nors paskelbti karą“. 

Taip pat reikės išsiaiškinti, kiek išpuolis sutrikdė visuomenės gyvenimą, pridūrė Robas Baueris: „Jei tai reiškia, kad mūsų visuomenėms svarbiausioms paslaugoms iškilo toks pavojus, kad visuomenės negali funkcionuoti, tuomet esame arti to, kad galėtume reaguoti taip pat, kaip reaguotume į fizinį išpuolį.“

Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas padarė panašų pareiškimą.

„Jei jos (kibernetinės atakos. - TMT) yra didelio masto, galime remtis 5 straipsniu ir reaguoti ne tik kibernetinėje erdvėje, bet ir kitose srityse, kad apsaugotume NATO sąjungininkus“, - sakė jis, turėdamas omenyje galimas Rusijos programišių atakas.

Gegužės pradžioje ES ir NATO paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Maskva vykdė „kenkėjišką veiklą“ kibernetinėje erdvėje prieš Vokietiją ir Čekiją.

Pareiškime pabrėžta, kad anksčiau panašios Rusijos kibernetinės atakos buvo nukreiptos prieš Lenkijos, Baltijos šalių, Slovakijos ir Švedijos valstybines struktūras ir agentūras.

Prieš pat tai Čekijos transporto ministerijos vadovas Martinas Kupka pareiškė, kad Praha įtaria Maskvą dėl „tūkstančių bandymų“ susilpninti Čekijos transporto sistemą per kibernetines atakas. 

Pagal penktąjį NATO straipsnį, jei užpuolama viena iš bloko valstybių narių, kitos Aljanso partnerės privalo tai laikyti išpuoliu prieš visą Šiaurės Atlanto aljansą.

Siekdamos padėti, jos turi teisę imtis veiksmų, „kuriuos laiko būtinais“, įskaitant karinius.

THE MOSCOW TIMES