Naujausias tyrimas: mokslininkai atskleidė, kada ir dėl ko žmonija žus

Bristolio universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Aleksandras Farnsvortas (Alexander Farnsworth) vadovavo tyrimui, kuriame piešiamas niūrus tolimos mūsų planetos ateities vaizdas, rašo Earth.com.

Mokslininkai mano, kad Žemėje kontinentai pamažu tolsta vienas nuo kito ir galiausiai susijungs į vieną sausumos masyvą, vadinamą Pangėja Ultima. 

Šis superkontinentas iš esmės pakeis planetos klimatą.

Mokslininkai, naudodami superkompiuterinius klimato modelius, pademonstravo, kaip ši nauja konfigūracija gali sukurti aplinką, kuri bus per karšta ir sausa daugumai gyvybės formų.

„Naujai susiformavęs superkontinentas iš tikrųjų sukurtų trigubą smūgį, apimantį žemyno poveikį, karštesnę saulę ir daugiau CO₂ atmosferoje, dėl kurio padidėtų šiltnamio efektas didžiojoje planetos dalyje“, - aiškino Farnsvortas.

Pirma, susiformavęs superkontinentas reikštų didesnį sausumos plotą, esantį atokiau nuo vėsinančio vandenyno poveikio - šis reiškinys žinomas kaip žemyninės dalies efektas.

Antra, per milijonus metų Saulė taptų ryškesnė, skleistų daugiau energijos ir kaitintų Žemę.

„Atsižvelgiant į tai, kad Saulė skleis apie 2,5 proc. daugiau spinduliuotės, o superkontinentas bus daugiausia karštuose ir drėgnuose atogrąžų kraštuose, didžiojoje planetos dalyje gali būti 40-70 °C temperatūra“, - pranešė mokslininkas.

Trečia, dėl tektoninių judesių padidėjęs ugnikalnių aktyvumas į atmosferą išleis daugiau anglies dioksido, kuris sulaikys daugiau šilumos. „Tolimos ateities perspektyvos atrodo labai niūrios. 

Anglies dioksido kiekis gali būti dvigubai didesnis nei dabar“, - pridūrė Farnsworthas.

„40-50 °C ar net aukštesnė dienos temperatūra, kurią dar labiau padidins didelė drėgmė, galiausiai nulems mūsų likimą“, - teigė mokslininkas.

„Žmonės - kartu su daugeliu kitų rūšių - žus dėl to, kad nesugebės atiduoti šio karščio prakaituodami, vėsindami savo kūnus“, - pažymėjo jis.

Ilgalaikis pernelyg didelio karščio poveikis taip pat turės blogos įtakos žinduoliams. 

Tyrimas rodo, kad tik apie 8-16 proc. naujojo superkontinento sausumos bus tinkama gyventi. Kadangi didžiąją planetos dalį ištiks didžiulis karštis ir sausra, rasti maisto ir vandens taps beveik neįmanoma.

Nors toks scenarijus įvyks po milijonų metų, mokslininkai pabrėžia, kad neturime pamiršti dabartinės klimato krizės.

„Labai svarbu neišleisti iš akių dabartinės klimato krizės, kurią sukėlė žmonių išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos“, - pabrėžė bendraautorė daktarė Eunice Lo, Bristolio universiteto klimato kaitos ir sveikatos tyrėja.

„Nors prognozuojama, kad po 250 mln. metų planeta taps negyvenama, jau šiandien patiriame ekstremalų karštį, kuris kenkia žmonių sveikatai. 

Todėl labai svarbu kuo greičiau pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį“, - aiškino ji.