Tai yra ypač aktualu ir Lietuvoje, kuomet Seime pradėta svarstyti užstato sistemos reforma, kuria būtų įtraukiama visa stiklo gėrimų pakuotė.
Vyno pramonėje stiklas yra pagrindinė pakuotėms naudojama medžiaga. Viena vertus, stiklas turi patį didžiausią neigiamą poveikį aplinkai, palyginus su kitomis medžiagomis (pvz., PET, aliuminiu ar kartonu). Kita vertus, stiklas yra 100 % pakartotinai naudojamas ir 100 % perdirbamas savo gyvavimo ciklo pabaigoje.
Daugkartinis pakuotės naudojimas yra naudingas aplinkosauginiu požiūriu. Pratęsiant medžiagų gyvavimą, reikšmingai sumažėja išmetamas CO2 kiekis, tuo pačiu mažinamas ir spaudimas gamtiniams ištekliams bei ekosistemoms. Naujausios studijos parodo, kad bent penkis kartus panaudotas stiklo butelis sumažina poveikį aplinkai trečdaliu, palyginus su vienkartiniais stiklo buteliais.
Šiuo metu Katalonijoje daugkartiniai stiklo buteliai sudaro tik apie 19 % visų stiklo butelių esančių rinkoje ir tai tik viešbučių, restoranų ir kavinių sektoriuje. Iš esmės, sugrąžinami yra alaus, gaiviųjų gėrimų ir vandens buteliai. ReWine atvejo tyrimas įrodo, kad daugkartiniai vyno buteliai gali būti naudingesni aplinkai, visuomenei ir ekonomikai, įskaitant naujas vietines darbo vietas.
Esminiai tyrimo atradimai:
· pakartotinai naudojant stiklo butelį 8 kartus (7 plovimai) sutaupoma tarp 1,7 ir 2,6 kg CO2 ekvivalento buteliui;
· šiame projekte 82 239 buteliai buvo pakartotinai panaudoti, sutaupant daugiau nei 171 tonų CO2 ekvivalento (tas pats kaip vidutiniam automobiliui apvažiuoti aplink pasaulį 11 kartų);
· užstato grąžinimo sistema yra efektyviausia priemonė, užtikrinanti net iki 95 % butelių grąžinimą;
· šiame projekte pakartotinai naudojant vyno butelius atliekų kiekis buvo sumažintas beveik 22 tonomis;
· atstumas nuo plovimo įstaigos iki vyninės yra ypatingai svarbus optimizuojant daugkartinės pakuotės kaštus. Katalonijoje buvo nustatyta, kad 60 km atstumas yra optimalus, atsižvelgiant į saugomos kilmės vietos nuorodos reikalavimus;
· daugkartinių butelių naudojimas sukuria devynis kartus daugiau darbo vietų nei vienkartinių.
Daugkartinio naudojimo sistemų nauda kovojant su klimato kaita yra patvirtinta ir keletu paskutinių studijų, kurios parodo, kad pakeitus 50 % vienkartinių maisto ir gėrimų išsinešimui pakuočių daugkartinėmis, ES lygmeniu iki 2030 m. būtų galima sumažinti išmetimus iki 2,6 mln. tonų CO2 ekvivalento.
Ekonominių ir teisinių paskatų trūkumas yra didžiausia kliūtis daugkartinių pakuočių sistemoms kurtis. ReWine projektas atskleidžia, kad tokios sistemos yra įmanomos, ir jas išplėtojus galima reikšmingai prisidėti prie aplinkosauginių ir žiedinės ekonomikos tikslų. Kad tai nutiktų, svarbu, kad atsirastų reguliacinės (pvz., daugkartinės pakuotės tikslai, pakuočių formato suderinimas) ir finansinės priemonės, įgalinančios ir optimizuojančios gėrimų pakuočių sektoriaus transformaciją.
Pasak VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktoriaus ir „Zero Waste Europe“ atstovo Lietuvai Domanto Tracevičiaus, reWine projektas yra geras pavyzdys, kad gyventojai gali nesunkiai sugrąžinti vyno ir, be jokios abejonės, kitų alkoholinių gėrimų stiklinius butelius. Lietuvoje turėdami puikiai veikiančią užstato sistemą, galime ją plėsti ir taip prisidėti prie didesnio Lietuvos žiediškumo bei neigiamo poveikio klimatui mažinimo. Tad kviečiu visus Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojus palaikyti užstato sistemos plėtrą ir joje aktyviai dalyvauti.
Rašyti komentarą