Persijos įlankos detonatorius: Pentagono „harkas“, Izraelio teismai ir naujoji Kinijos tvarka
Pentagono ruošiamas „Harko“ ėjimas
Analitikai pastebi, kad JAV Pentagonas gali ryžtis itin rizikingai operacijai – Irano kontroliuojamos Harko salos užėmimui.
Ši nedidelė sala yra „auksinė“, nes per jos terminalus keliauja apie 90 proc. visos Irano žalios naftos eksporto.
JAV 82-osios oro desanto divizijos parengtis ir lėktuvnešių grupių judėjimas rodo, kad Vašingtonas siekia perimti Irano „gyvybės liniją“.
Jei ši operacija pavyktų, JAV rankose atsidurtų pagrindinis svertas prieš Teheraną ir jo pagrindinį naftos pirkėją – Kiniją.
B. Netanyahu „izoliacija“ ir karo terminai
Klausimas, kada baigsis aktyvūs veiksmai, turi netikėtą atsakymą Izraelio teismų salėse.
Premjeras Benjaminas Netanyahu susiduria su rimtais korupcijos kaltinimais. Pagal Izraelio teisinę praktiką, teismo procesai gali būti stabdomi tik dėl ekstremalių saugumo situacijų ar karo.
Pastebima chronologinė seka: kariniai smūgiai Iranui dažnai sutampa su kritiniais teismo posėdžiais.
Tai leidžia daryti prielaidą, kad kol nebus išspręsti teisiniai premjero klausimai arba nebus sudarytas sandoris su teisingumu, karo pabaigos tikėtis sunku.
Kinija: tikrasis karo laimėtojas?
Kol JAV ir Izraelis eikvoja karinius resursus, Pekinas tyliai kuria „post-amerikietišką“ jūrų tvarką. 80 metų JAV laivynas garantavo laivybos laisvę kaip visuotinę gėrį.
Dabar situacija keičiasi: Kinija sudaro tiesioginius susitarimus su Iranu dėl saugaus savo tanklaivių praėjimo per Ormūzo sąsiaurį.
Susidaro paradoksali situacija – norint saugiai gabenti naftą, laivo savininkui tampa svarbiau turėti ryšių Pekine, o ne pasikliauti JAV lėktuvnešių apsauga.
Kinija tampa pagrindiniu bėgių perjungėju, nustatančiu karo kainą ir naujas globalios prekybos taisykles.
Rusijos silpnumo demonstracija
Nors kylančios energetinių išteklių kainos pildo Maskvos biudžetą, šis karas parodė politinį Rusijos neįgalumą.
Kremlius, deklaravęs strateginę partnerystę su Iranu, faktiškai nusišalino nuo jo gynybos.
Putinas naudoja Iraną tik kaip kortą derybose su Donaldu Trumpu dėl Ukrainos ateities, tačiau demonstratyvus atsisakymas tiekti modernias sistemas (kaip S-400) rodo, kad Maskva nebėra rimtas žaidėjas Artimųjų Rytų arenoje.
Šaltinis: Jurijaus Šveco analitinė apžvalga / Pentagono ir Izraelio teismų duomenys
Rašyti komentarą