Po 7 metų į Mėnulį gali atsitrenkti asteroidas: mokslininkai aiškinasi, ar jis kelia grėsmę žmonėms

Pažymima, kad potencialiai pavojingas asteroidas yra maždaug 55 metrų pločio ir juda beveik 48 000 km/val. greičiu.

Nors tai per mažas dydis, kad būtų galima užbaigti žmonijos civilizaciją, rašoma straipsnyje, 2024 YR4 vis tiek galėtų sunaikinti didelį miestą, susidūrimo metu išskirdamas apie 8 megatonas energijos - 500 kartų daugiau nei atominė bomba, sunaikinusi Hirošimą Japonijoje, teigia mokslininkai.

Jie iškėlė hipotezę, kas nutiktų, jei 2024 YR4 rėžtųsi į Mėnulį. 

Arizonos universiteto Katalinos dangaus tyrimų tarnybos operacijų inžinierius Deividas Rankinas (David Rankin) teigia, kad yra 0,3 proc. tikimybė, jog asteroidas susidurs su Žemės palydovu. 

Jo nuomone, šio susidūrimo padariniai tikriausiai būtų matomi iš mūsų planetos.

„Yra tikimybė, kad dėl to išsiskirs tam tikra medžiaga, kuri gali pataikyti į Žemę, tačiau labai abejoju, kad tai sukels kokią nors rimtą grėsmę“, - aiškino Rankinas.

Remdamasis skaičiavimais, inžinierius teigia, kad susidūrimas su Mėnuliu galėtų išskirti daugiau energijos nei 340 Hirošimos bombų, ir mano, kad tai būtų aiškiai matoma iš Žemės.

Tuo tarpu Londono imperatoriškojo koledžo planetų mokslo profesorius Garethas Collinsas patikino, kad „Žemėje būtume saugūs“, ir pridūrė, kad bet kokia susidūrimo metu išmesta medžiaga greičiausiai sudegtų atmosferoje.

Tikimybė, kad kosminė uola susidurs su Žeme ar Mėnuliu, vis dar labai maža, teigė mokslininkai, tačiau jie gavo leidimą skubiai panaudoti Džeimso Vebso (James Webb) kosminį teleskopą, kad per ateinančius kelerius metus, kol uola dar nepasitraukė iš akiračio, sužinotų daugiau apie jos dydį ir trajektoriją.

„Šiuo metu yra 97,9 proc. tikimybė, kad Žemės atžvilgiu ji bus praleista. Kai tikimybė padvigubėjo nuo 1 proc. iki 2 proc., tai sukėlė daug triukšmo, tačiau tai ne tas pats, kas nuo 40 proc. iki 80 proc.“, - sakė Rankinas.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, mokslininkai asteroide Bennu aptiko vadinamųjų „gyvybės plytų“. NASA pateiktuose mėginiuose iš šio kosminio kūno yra ne tik pagrindinių elementų, būtinų gyvybei atsirasti, bet ir senovinio vandens pasaulio pėdsakų.

Apie tai mokslininkai pranešė naujame moksliniame atradime. 

Pažymima, kad šie duomenys tik sustiprina teoriją, jog gyvybė Žemėje galėjo atsirasti po asteroido susidūrimo su mūsų planeta. 

Tyrimas patvirtina, kad šių gyvybiškai svarbių komponentų galėjo būti ir vandenyje.

Šaltinis: unian.net