Prancūzijos ginklų gamintojo aukščiausio rango vadovas įvardintas Putino draugų „Kremliaus bendros fondo“ bendradarbiu

AB „ABR Management“ įkurta 2011 m. ir tapo pagrindine turto, įregistruoto Putino aplinkos kontroliuojamose struktūrose – banke „Rosija“, draudimo kompanijoje „SOGAZ“ ir žiniasklaidos holdinge „Nacionalnaja Media Grupa“ (NMG), valdymo institucija. 

Bendrovės įkūrėjai buvo Jurijus Kovalčukas ir Nikolajus Šamalovas, kuriuos Vakarai laiko vienais iš pagrindinių Rusijos prezidento finansinių interesų saugotojų.

Remiantis „The Insider“ informacija, kartu su Anri Prolio į „ABR Management“ direktorių tarybą įeina Kirilas Kovalčukas ir Michailas Klišinas. 

Kovalčukas ir Klišinas nuo 2016 m. yra įtraukti į JAV sankcijų sąrašą, o nuo 2022 m. – į Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Kanados sankcijų sąrašus. 

Tačiau apribojimai netrukdo prancūzų verslininkui bendradarbiauti su šiais asmenimis ir už tai gauti didelį atlygį. 

Taigi, bendros bendrovės išlaidos valdybos narių darbo užmokesčiui 2022–2024 m. sudarė 110,7 mln. rublių, rašo leidinys.

Prolio ir jo šeimos nariams Rusijoje taip pat priklauso trys bendrovės: UAB „Anri Proglio Consulting“, UAB „AP Energetika Edvizo“ ir UAB „Mezhprozhekt“. 

Per trejus karo Ukrainoje metus šios struktūros uždirbo daugiau nei 633 mln. rublių. Didžioji dalis pajamų įtraukta į „kitos pajamos“ kategoriją, nenurodant jų šaltinio. 

Kaip nurodo „The Insider“, didžioji dalis šių lėšų, sprendžiant iš ataskaitų, gali būti skiriama pačio Prolio paslaugoms apmokėti: pavyzdžiui, 2024 m. iš UAB „AP Energy Edvizoori“ 46,1 mln. rublių pajamų 45,2 mln. rublių buvo nurašyta kaip administracinės išlaidos.

Be to, Prolio palaiko glaudžius ryšius su „Rosatom“ – nuo 2010-ųjų jis yra Akkuyu Nuclear, pirmosios Turkijoje statomos atominės elektrinės, kurią stato išskirtinai rusų rangovai, direktorių tarybos narys.

Oro skrydžių analizė rodo, kad po karo pradžios jis toliau lankėsi Rusijoje. 

2022 m. vasario 24 d. jis buvo šalyje ir išskrido tik kitą dieną. Nuo tada Prolio reguliariai lankosi Maskvoje – paskutinį kartą 2025 m. birželio mėn.

Jis gerai pažįsta Prancūzijos politinį elitą: tarp jo ryšių – buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy ir dabartinis valstybės vadovas Emmanuel Macronas. 

Anksčiau verslininkas vadovavo valstybinei įmonei „Électricité de France“, bet pasitraukė po korupcijos skandalo, rašo „The Insider“.

Įmonė „Dassault Aviation“, kurioje Prolio užima vadovaujančias pareigas, gamina naikintuvus „Rafale“, „Mirage 2000“, dronus „Neuron“, verslo lėktuvus „Falcon“, taip pat kuria šeštosios kartos lėktuvą. 

Ji taip pat valdo 27 % gynybos koncerno „Thales“ akcijų. 

Prolio ryšiai su Rusijos struktūromis kelia rimtą interesų konfliktą: Prancūzija tiekia Ukrainai „Dassault“ ir „Thales“ pagamintą ginkluotę, o su Putino aplinka susijęs asmuo dalyvauja šių įmonių valdyme, pažymi leidinys.