Vėliava Mėnulyje

Programa „Apollo“: kas nutiko Mėnulyje astronautų paliktoms JAV vėliavoms

(16)

Mokslininkai mano, kad Mėnulyje esančios JAV vėliavos, paliktos per kelias NASA „Apollo“ programos misijas prieš daugiau nei 50 metų, beveik tikrai nėra tokios būklės, kokios buvo pirmą kartą išskleistos ant Žemės palydovo paviršiaus, rašo „Space“.

Iš viso Mėnulyje buvo padėtos 6 JAV vėliavos.

Įdomiausia tai, kad niekas tiksliai nežino, kas atsitiko Amerikos simboliams Žemės palydove, tačiau spėliojama.

Prieš 55 metus, būtent 1969 m. liepos 20 d., NASA astronautai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas ne tik pirmieji žengė Mėnulio paviršiumi, bet ir išskleidė ten pirmąją istorijoje vėliavą.

Žinoma, tai buvo JAV vėliava, nes tai buvo JAV misija „Apollo 11“.

Pirmasis JAV vėliavos iškėlimas Mėnulyje sukėlė daug diskusijų pasaulyje, nes tai buvo tam tikras politinis įvykis ir kai kurios šalys tai suprato kaip JAV pretenzijas į Mėnulį.

Apollo 11 vėliava Mėnulyje

Ekrano nuotr.
Pirmoji vėliava Mėnulyje, kurią iškėlė „Apollo 11“ misijos astronautai / Nuotrauka: NASA

Tačiau vėliavų istoriją ir naudojimą tyrinėjanti Ann Platoff iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje sako, kad tai buvo grynai simbolinis įvykis.

Nors JAV Kongresas uždraudė NASA Mėnulyje iškelti kitų šalių vėliavas per misijas, kurias finansuoja tik Jungtinės Valstijos.

Ekrano nuotr.
JAV vėliava Mėnulyje, kurią iškėlė „Apollo 12“ misijos astronautai / Nuotrauka: NASA

A. Platoff sakė, kad NASA inžinieriai suprojektavo vėliavos stiebą su horizontaliu skersiniu, kuris leidžia vėliavai plaikstytis be vėjo pagalbos, kad būtų įveiktas atmosferos nebuvimo Mėnulyje poveikis.

Vėliavos stiebas taip pat buvo suprojektuotas taip, kad astronautai, kurių judesiai riboti, galėtų greitai ją iškelti.

Todėl pirmoji vėliava Mėnulyje buvo iškelta per 10 minučių.

Ekrano nuotr.
JAV vėliava Mėnulyje, kurią iškėlė „Apollo 15“ misijos astronautai / Nuotrauka: NASA

Pasak Platoff, šešios Mėnulyje pasodintos JAV vėliavos nebuvo vienodo dydžio.

Paskutinę vėliavą 1972 m. gruodžio mėn. įrengė „Apollo-17“ misijos astronautai.

Pasak mokslininko, iki šiol tiksliai nežinoma, kokios būklės vėliavos Mėnulyje yra dabar.

Beveik neabejotinai jos nėra tokios būklės, kokios buvo pirmą kartą išskleistos Žemės paviršiuje iš keliautojo Žemės.

Ekrano nuotr.

Platoff mano, kad greičiausiai vėliavų nailonas pablogėjo dėl ilgalaikio saulės spindulių poveikio.

Tikėtina, kad laikui bėgant vėliavos tapo trapios ir suiro.

Kita grėsmė vėliavoms - Mėnulyje esančių meteoritų bombardavimas, kuris galėjo jas smarkiai pažeisti.

Kalbant apie tuos, kurie palaiko sąmokslo teoriją dėl žmonių išsilaipinimo Mėnulyje suklastojimo, Platoff šiuo klausimu turi vienareikšmišką nuomonę.

Ji sako, kad paneigti melagingas sąmokslo teorijas apie išsilaipinimą Mėnulyje nėra sunku, nes yra daugybė įrodymų, kad astronautų išsilaipinimas buvo tikras.

Tikroji problema, Platoff nuomone, yra ta, kad žmones reikia mokyti kritiškai mąstyti.

„Ar tikrai manote, kad įmanoma išlaikyti tokį visų „Apollo“ programoje dalyvavusių žmonių bendradarbiavimo lygį, kad apgaulė išsilaikytų 55-iasdešimt metų?

O gal labiau tikėtina, kad žmonės sugebėjo panaudoti mokslo ir technologijų galią, kad pasiektų tikslą - išlaipinti astronautus Mėnulyje ir saugiai pargabenti juos namo?“ - sako mokslininkas.

Platoff mano, kad žmonės gali tikėti tuo, kuo nori, bet tai nereiškia, kad jie yra teisūs.

Šaltinis: focus.ua

Dienos vaizdo įrašas ČIA:

„Laikas Klaipėdai“: trys profesionalaus gelbėtojo patarimai poilsiautojams paplūdimyje

Ekrano nuotr.

Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki sako, kad dažniausiai žmonės jūroje skęsta patekę į vadinamąją duobę ir atskleidžia, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder