„Puikus toksiško vyriškumo pavyzdys": ar Putino mačizmas iš tiesų privedė prie karo?

(3)

Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono pastabos, kad Vladimiras Putinas nebūtų pradėjęs karo, jei būtų moteris, sukėlė pasipiktinimo audrą Rusijoje.

Tokia reakcija nestebina, jei prisiminsime, kaip ilgai ir kruopščiai Rusijos prezidentas puoselėjo "tikro vyro" įvaizdį, kuris tapo ne tik Vakarų žiniasklaidos pokštų objektu, bet ir mokslinių tyrimų objektu.

BBC apklausti psichologai ir sociologai mano, kad V. Putino "toksiškas vyriškumas" ir Rusijos visuomenėje populiarios patriarchalinės nuostatos galėjo turėti įtakos tiek karo su Ukraina pradžiai, tiek jo palaikymui invazijai.

Per pastaruosius keturis mėnesius Rusijos užsienio reikalų ministerija tris kartus iškvietė ambasadorius dėl neatsargių užsienio politikų pasisakymų.

Kovo mėn. Rusijos diplomatai du kartus pareiškė "griežtus protestus" JAV ambasadoriui George'ui Sullivanui po to, kai senatorius Lindsey Grahamas viešai palinkėjo mirties Vladimirui Putinui, o JAV prezidentas Joe Bidenas per kelias dienas sugebėjo pavadinti V. Putiną karo nusikaltėliu, banditu ir žudiku diktatoriumi.

Trečią kartą, birželį, Didžiosios Britanijos ambasadorius jau buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją po to, kai Borisas Johnsonas užsiminė, kad V. Putinas yra "toksiško vyriškumo" pavyzdys.

"Jei Putinas būtų moteris - o jis, aišku, toks nėra - bet jei jis būtų, tikrai nemanau, kad jis pradėtų šį beprotišką vyrišką karą - invaziją ir smurtą, kaip jis tai darė", - sakė B. Johnsonas.

- Jei jums reikia puikaus toksiško vyriškumo pavyzdžio, būtent tai jis daro Ukrainoje."

Vėliau jam antrino Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as, kuris teigė, kad V. Putinui būdingas "menko žmogaus sindromas", o jo "vyriškas" požiūris į pasaulį privedė prie karo.

Keturi mėnesiai karo. Ką pasiekė Putinas ir ką pasiekė Ukraina

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas apgailestavo, kad B. Johnsonas negalėjo būti nusiųstas pas Froidą, o pats V. Putinas perskaitė trumpą paskaitą apie Margaret Thatcher kietumą.

Po poros dienų Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Didžiosios Britanijos ambasadorę Deborah Bronnert ir išreiškė "griežtą protestą dėl akivaizdžiai chamiškų Didžiosios Britanijos vadovybės pareiškimų Rusijos, jos vadovo ir oficialių valdžios atstovų, taip pat Rusijos žmonių atžvilgiu".

"Tikras vyras" prieš moteriškus priešus

Rusijos valdžios institucijų reakcija neatrodo tokia neproporcinga, kai prisimename, kaip ilgai ir kruopščiai Vladimiras Putinas kūrė savo "tikro vyro" įvaizdį, teigia ekspertai.

Per visą savo valdymo laikotarpį V. Putinas priminė pasauliui apie savo jėgą ir atletiškumą nusileisdamas į Baikalo ežero dugną, skrisdamas su Sibiro gervėmis, nardydamas Tamanio įlankos dugne ir ieškodamas amforų, lankydamas Amūro tigrus ir, žinoma, pozuodamas ant žirgo nuogu liemeniu.

Putino kruopščiai demonstruojami bruožai iš tiesų sutampa su "toksiško vyriškumo" ir "mačizmo" požymiais.

Šie terminai reiškia vyro, kuriam būdinga agresija, galios troškimas, emocinis atsiribojimas, homofobija ir panieka moterims, idėją.

"Stereotipinis "tikras vyras" (čia galima pažvelgti į dabartinį valstybės vadovą) niekada neserga, niekada nėra silpnas, niekada nėra jaunas (jis neturi amžiaus), niekada nerodo silpnumo, nerodo emocijų, aplink jį nematome šeimos, tačiau mums duodama suprasti, kad moterys "tikram vyrui" nesakys "ne", - sako šeimos psichologė Marina Travkova.

V. Putino, kuris save pristato kaip "tradicinių" vertybių gynėją ir "stiprų lyderį", palyginti su Vakarų šalių vadovais, mačistinis įvaizdis jau seniai tapo pajuokos objektu.

Net per paskutinį G7 aukščiausiojo lygio susitikimą vadovai negalėjo susilaikyti nuo ironiškų komentarų, o B. Johnsonas juokaudamas svarstė idėją nusivilkti striukes, taip leisdamas suprasti, kad jie yra "kietesni už V. Putiną".

Pats Rusijos prezidentas nuolat feminizuoja savo priešus, pastebi MIT lyčių studijų istorikė Elizabeth Wood.

"Pavyzdžiui, prieš karą Rusijos valdžia nuolat kaltino Vakarus "isterija".

Suprantama, kad žodis "isteriškas" yra menkinantis ir dažniausiai nukreiptas prieš moteris", - sako ji.

Nenuostabu, kad atsakydamas į aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių juokelius, V. Putinas pareiškė, kad jei Vakarų lyderiai nusirengtų, tai būtų "bjaurus spektaklis", ir patarė jiems mankštintis.

Organizatorių nuotr.

Tą pačią strategiją naudoja ir Vladimiro Putino bendražygiai, norėdami įžeisti savo oponentus.

Pavyzdžiui, kovo viduryje Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas savotiškai pajuokavo pavadindamas verslininką Iloną Muską jo moterišku vardu.

R. Kadyrovas pasiūlė verslininkui pereiti fizinį pasirengimą Čečėnijos kovos klube "Achmat", kur jis iš "švelnios mergaitės taptų žiauriu vyru".

Muską tai gana prajuokino ir kurį laiką jis net pervadino savo "Twitter" paskyrą "Ilona Musk".

"Naujos rūšies rusiškas vyriškumas" ir tautos kūrimas

Organizatorių nuotr.

Ekrano nuotr.

"Naktinė ledo ritulio lyga", kurioje Putinas žaidžia su pareigūnais ir profesionaliais sportininkais, yra įtakingos ir išskirtinai vyriškos organizacijos pavyzdys.

Kai kurie ekspertai teigia, kad V. Putinas ne tik sukūrė savo vyrišką įvaizdį, bet ir visą Rusijos valdžios hierarchiją grindžia vyriškumo idėja.

Pasak Vakarų Mičigano universiteto Sociologijos katedros profesorės Jelenos Gapovos, kartu su Putino tapimu "naujo tipo rusišku vyriškumu" pasikeitė ir Rusijos reprezentacija.

"Naujojo tipo žmogus nebėra sovietinis intelektualas, bėgantis "rudens maratoną" ar važiuojantis traukiniu "Maskva-Petuškai".

Jis įkūnija tokį šaltą, tvirtos valios ir šalto būdo efektyvių vadovų klasės atstovo idealą", - aiškina ji.

Pasak Gapovos, jei XX a. pradžioje filosofas Vladimiras Rozanovas apibrėžė Rusiją kaip moterį, amžinai ieškančią jaunikio, tai norint suprasti, kas vyksta Rusijoje 2000-aisiais, geriau prisiminti dainą "Toks kaip Putinas".

"Čia Rusija norėjo matyti save tokią, kaip Putinas: atsirado metafora "Rusija, pakilusi nuo kelių", atsirado vyriškas idealas, kurį įkūnijo Putinas ir jo bendražygiai", - aiškina Elena Gapova.

- Lygiagrečiai 2010-aisiais vyko valstybės su stipria centralizuota valdžia kūrimo procesas, o tokios stiprios valstybės projekto ir normatyvinio vyriškumo ryšys atrodo akivaizdus.

Vyriškos kategorijos - militarizmas, smurtas - buvo kuriamos aplink "vyriškas" institucijas - kariuomenę, žvalgybos tarnybą, valdžios vertikalę.

Šios vyriškos institucijos, savo ruožtu, įgyvendinamos tipiškai vyriškomis praktikomis - karu, valstybiniu smurtu, stambiu oligarchiniu verslu.

Elisabeth Wood sutinka: "Pažiūrėkite, ką jis skiria į valstybines pareigas.

Neseniai į aukštas pareigas buvo paaukštintas šeštasis V. Putino asmens sargybinis - Aleksandras Kurenkovas tapo Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovu.

Koks jo išsilavinimas ir kvalifikacija - visai nesvarbu.

Jis tik asmens sargybinis.

Organizatorių nuotr.

Viena vertus, tai rodo, kad V. Putinas bijo, o jo artimiausia aplinka - saugumiečiai. Kita vertus, atrodo, kad jam reikia ištikimybės ir stiprybės.

Šioje sistemoje viską sprendžia vyrai, politika yra nešvarus reikalas, moterims nereikia į ją kištis.

"Tas pats vyksta ir su įvairiomis vyriausybę remiančiomis organizacijomis: "Kovos brolija", "Nakties vilkai", "Vagneriai" - visi jie sukurti remiantis moterų atstūmimu.

Pažiūrėkite, kuo garsėja "Rosgvardijos" moterys - jos dalyvauja grožio konkursuose", - juokiasi Wood.

Vyriškumas kaip galios ženklas

Net ir šiame "vyrų klube" Putinas visada turi būti aukščiausias "alfa patinas".

Elizabeth Wood sako, kad Putinas taip demonstruoja savo vyriškumą ir taip demonstruoja savo galią.

"Viena vertus, jis turi racionalaus, praktiško žmogaus įvaizdį, argumentuoja verslą, sprendžia techninius klausimus, tačiau, kita vertus, nuolat demonstruoja agresiją", - pastebi ji.

Wood atkreipia dėmesį į garsų incidentą 2009 m., kai Putinas apsilankė Pikaliovo mieste, kur vietos gyventojai protestavo dėl uždarymo: "Putinas atskrido sraigtasparniu ir visus iškeikė!

Jis peikė darbininkus, vadovus, bet ypač peikė[verslininką Olegą Deripaską, o paskui griežtai pareikalavo grąžinti rašiklį. Tai buvo tarsi simbolinis išpuolis.

Ekspertas daro paralelę tarp šio atvejo ir V. Putino elgesio per vasario 21 d. Saugumo tarybos posėdį su SVR vadovu Sergejumi Naryškinu: "Jis agresyviai reikalavo atsakyti "taip" arba "ne" ir taip įrodė, kad visose situacijose išlieka alfa patinu.

Šie "smūgiai ir pabėgimai" taip pat yra labai vyriškas bruožas."

Aplink Putiną yra labai stiprių vyrų, tačiau jie visada turi likti antrame plane, jam svarbu parodyti, kad jis ir tik jis vienas viską sprendžia, - sako V. Wood.

Ar karas Ukrainoje yra mačistinis karas?

Atrodo, kad nusistovėjęs Putino įvaizdis ir patriarchalinės nuostatos turėjo tiesioginės įtakos karo su Ukraina pradžiai.

Patriarchatas iš pradžių sukuria sistemą, kurioje vienas visuomenės narys pripažįstamas vertingesniu už kitus ir turi teisę į smurtą, sako psichologė ir viena iš centro "NeTerpi" įkūrėjų Tatjana Orlova.

Tuo pat metu tie, kurie atsiduria žemesniame hierarchijos lygyje, iš tikrųjų praranda savo subjektyvumą.

"Dėl to Ukraina Putino pasaulio paveiksle tapo objektu, kurį galima užkariauti, atstatyti, denacifikuoti.

Tarsi iš jos būtų atimtas subjektyvumas, o sprendimus už ją priimtų Rusija", - aiškina ji.

Šį modelį Putinas suformulavo likus dviem savaitėms iki karo, pacitavęs dainą apie smurtą prieš moteris.

"Jums tai patinka, jums nepatinka - susitaikykite su tuo, gražuole", - sakė jis apie būtinybę Ukrainai įgyvendinti Minsko susitarimus.

Putinas pasiaiškino dėl frazės "pakentėk su manimi, mano gražuole"

V. Putino pradėtą karą iš tiesų galima pavadinti "mačistiniu" - ta prasme, kad, be tam tikrų politinių tikslų, jis turi aiškų ideologinį tikslą: įsitvirtinti, įrodyti savo svarbą kitoms šalims.

"Dauguma užkariavimo karų remiasi sužeistu pasididžiavimo jausmu, noru įgyti lyderio pozicijas, įgyti pagarbą.

Teritorija užkariaujama siekiant įrodyti savo išskirtinumą, parodyti, kad "aš esu stipriausias", įtvirtinti savo "alfa vyriškumą", - sako Tatjana Orlova.

"Apskritai bet koks karas yra "mačistinis" - kaip ir bet kas, kas sprendžiama stipresniojo teise", - sako Marina Travkova.

Pasak jos, bet kokia "nemachistinė" strategija iš karto virsta derybomis.

"Kai tik nustojate bijoti, kad jus supainios su silpnuoju, ir pradedate kalbėtis bei išgirsti kitą, tai jau nebe karas, o diplomatija", - sako ji.

Įvaizdžio įkaitas

Birželio pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sulaukė kritikos bangos po to, kai paragino Vladimirą Putiną nesileisti pažeminamam ir išsaugoti savo veidą, kad būtų palikta vietos diplomatiniam konflikto Ukrainoje sprendimui.

Prancūzijos prezidento reputacijai smarkiai pakenkęs E. Macrono pasisakymas taip pat tampa aiškesnis, kai jį analizuojame iš lyčių perspektyvos.

Mačo vyrams labai svarbu primygtinai reikalauti, nes priešingu atveju esate silpni ir jus tuoj pat suvalgys, - sako Marina Travkova.

Dėl to požiūris į mačizmą ir "toksišką vyriškumą" praktiškai paneigia bet kokią galimybę taikiai išspręsti problemą ir išeiti iš konflikto.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ne kartą pareiškė, kad taikos derybų su Ukraina sąlygomis pripažįstami visi Rusijos reikalavimai.

Nesugebėjimas išeiti iš karo iš tiesų yra didelė problema V. Putinui, sutinka Elizabeth Wood:

"Jis visada kūrė savo įvaizdį remdamasis pergalėmis. Juk kas jis be pergalės?" Ji baiminasi, kad Rusijos prezidentas bus pasirengęs daug ką sunaikinti, kad išsaugotų savo įvaizdį.

Ji sako, kad vienas iš galimų variantų Rusijai pasitraukti iš karo yra V. Putino sveikatos problemos, apie kurias kalbama jau kelis mėnesius.

"Kas nors gali pasakyti: "Vladimiras Vladimirovičius serga ir mes neketiname tęsti jo karo", - siūlo Wood.

Bet vis dėlto, jei Putinas būtų moteris?

Visi BBC apklausti ekspertai sutaria dėl vieno dalyko: B. Johnson prielaida, kad moteriška Putino versija nepradėtų karo, atrodo per drąsi.

"Džonsono žodžius reikėtų suprasti labiau kaip metaforą, - sako Elena Gapova, - egzistuoja tradicinis požiūris, kad moterys yra mažiau agresyvios, labiau empatiškos.

Tačiau taip yra dėl to, kad moterys rečiau užima tas socialines pozicijas, kuriose gali pradėti karus ar priimti svarbius sprendimus."

Pasak jos, argumentai, kad pasaulio istorija susideda iš karų ir revoliucijų būtent dėl patriarchato, o jei valdžioje būtų daugiau moterų, istorija būtų kitokia, yra gana ezoteriški.

Džonsonas remiasi stereotipiniais moterų įvaizdžiais, pagal kuriuos moterims lengviau derėtis, rodyti silpnumą ir emocijas.

Tačiau jis juos naudoja tam, kad kontrastuotų su stereotipiniu Putino vyriškumu, sako psichologė Marina Travkova.

"Moteriai nėra gėda (ar mažiau) atsitraukti], "atsiprašyti".

Vyriškumas taip pat siejamas su didvyriškumu - idėja mirti už valstybę, užuot gyvenus kartu su vaikais.

Moterys, kaip žmonės, tiesiog dažniau įtraukiamos į vaikų gyvenimą, mažiau palaiko šį didvyriškumą, ir šiuo požiūriu, manau, Boriso Džonsono pareiškimas turi pagrindo", - aiškina ji.

Bet vis dėlto, jei Putinas būtų moteris?

Organizatorių nuotr.

Šaltinis: bbc.com

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder