Rusija rado išeitį iš benzino krizės
Eurazijos ekonomikos komisijos (EEB) taryba laikinai įvedė nulinius importo muitus benzinui, reaktyviniam kurui ir dyzeliniam kurui, pranešama organizacijos svetainėje.
Pažymima, kad nulinis importo muitas benzinui ir dyzeliniam kurui galios iki 2026 m. birželio 30 d.
Sprendimas įsigalios praėjus 10 kalendorinių dienų nuo jo oficialaus paskelbimo dienos, skelbia unian.net. „Sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti pusiausvyrą vidaus variklių degalų rinkoje dėl vietinio gamybos apimčių mažėjimo, sezoniškai didėjant paklausai“, – pažymėjo EEB prekybos ministras Andrejus Slepnevas.
Komisijos, kurios narė yra Rusija, sprendimas supaprastina degalų importą šaliai agresorei, kilus benzino krizei po sėkmingų Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Eurazijos ekonomikos komisija yra nuolatinė viršnacionalinė Eurazijos ekonominės sąjungos reguliavimo institucija, kuriai, be Rusijos Federacijos, priklauso Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija ir Kirgizija.
Jos pareigos apima muitų ir tarifų reguliavimą bei prekybos režimų nustatymą trečiosioms šalims. Komisijos sprendimai yra privalomi Rusijai ir kitoms Eurazijos ekonominės sąjungos valstybėms narėms.
Situacija su benzinu Rusijoje
Degalų stinga ne tik Kryme ar Sevastopolyje. Jų trūksta Maskvos, Leningrado, Riazanės, Nižnij Novgorodo srityse, taip pat Povolgyje, Stavropolyje ir Tolimuosiuose Rytuose.
Nepriklausomos degalų sąjungos prezidentas Pavelas Baženovas „Izvestijoms“ sakė, kad trikdžiai tęsiasi daugiau nei mėnesį ir susiję su vietiniu degalų deficitu: dalis mažų degalinių laikinai užsidarė, kitos riboja pardavimo apimtis, laukdamos krizės pabaigos.
Situacija priklauso nuo regiono. Uralas ir Sibiras problemų nejaučia – ten veikia pakankamai daug naftos perdirbimo gamyklų (NPG), todėl degalų netrūksta.
Federacijos automobilių savininkų asociacijos prezidentas Sverdlovsko srityje, autoekspertas Kirilas Formančiukas, paaiškino: kuo arčiau Ukrainos sienos, tuo stipresnis benzino ir dyzelino deficitas. Ukrainos dronų atakos dažnai nutaikomos į regionus ir NPG.
„Jei bombarduojamas NPG, jis sudega, o aplinkinių pajėgumų nėra – degalų tiesiog nėra iš kur paimti. Kainos kyla akimirksniu: viena, kai gamykla šalia, visai kas kita, kai benziną reikia gabenti už tūkstančio kilometrų“, – sakė Formančiukas.
Vyriausybės žingsniai
Vyriausybė skubiai ieško sprendimų. Praėjusią savaitę vicepremjero Aleksandro Novako pasitarime buvo sutarta iki rugsėjo pabaigos įvesti draudimą eksportuoti benziną iš Rusijos.
„Tai veiksmingas mechanizmas, nes rublis dabar gana stabilus. Jei nebūtų eksporto draudimo, padėtis būtų dar blogesnė“, – ForPost aiškino ekonomikos mokslų kandidatas, Tolimųjų Rytų ekonominių tyrimų instituto Primorės laboratorijos vadovas Maksimas Krivelevičius.
Kitas būdas – degalų importas iš Baltarusijos.
„Antroje rugpjūčio pusėje padidėjo susidomėjimas baltarusiškais naftos produktais. Baltarusijos pusė operatyviai reaguoja ir stengiasi patenkinti augančią paklausą“, – sakė „Belneftechim“ atstovė Olga Spechova.
Vis dėlto šio tiekimo mastai dar nedideli. Pasak Sankt Peterburgo biržos ekspertės Natalijos Jakovenko, sausį jis siekė tik 0,3 %, o rugpjūtį – 0,7 % visos rinkos.
Didelis dėmesys skiriamas vidaus gamybai.
„Štabiniu režimu Energetikos ministerija kartu su naftos kompanijomis, RŽD ir Susisiekimo ministerija dirba tiek dėl gamybos didinimo, tiek dėl rinkos aprūpinimo. Šiandien yra nedidelis deficitas, kuris dengiamas iš sukauptų atsargų. Tokia praktika taikoma visada“, – cituoja „Interfaks“ Novaką.
Ar benzino krizę buvo galima prognozuoti?
Krivelevičius pabrėžia, kad situacija „turi daug sudedamųjų dalių“ ir „tiksliai jos numatyti neįmanoma“.
Jo teigimu, prie krizės prisidėjo keli veiksniai: Ukrainos dronų atakos, kainų spaudimas, sezoninis paklausos augimas dėl turizmo, žemės ūkio darbų, planiniai NPG remontai.
Didelę įtaką turėjo ir mokesčių politika. Finansų ministerija siūlo nuo 2026 m. didinti PVM nuo 20 % iki 22 % ir sumažinti ribą, nuo kurios įmonės privalo jį mokėti, – nuo 60 mln. iki 10 mln. rublių pajamų.
„Negali būti taip, kad pas vienus šeštadienis, o pas kitus ketvirtadienis. Reikšmingas mokesčių padidinimas iškart įskaičiuojamas į kainą. Verslas veikia iš anksto: jei pasakė, kad 2026 m. mokesčiai augs, kainos pradėjo kilti jau dabar, kad įmonės nenužlugtų“, – aiškino Krivelevičius.
Kaip spręsti degalų krizę?
Ekspertai siūlo subsidijas ir lengvatinę logistiką atokiems regionams, o ilgesnėje perspektyvoje – strateginių degalų atsargų kūrimą.
Pasak Krivelevičiaus, pagrindinis klausimas – kiek valstybė turi kištis. Benzinas atsidūrė „tarp valdžios ir rinkos“ – tai nei visiškai rinkos, nei visiškai valstybinė prekė.
„Tokios prekės visada problematiškos. Valdžia nori permesti viską rinkai, rinka atsako: ar juokaujat?“, – sako ekonomistas.
Jis pateikė pavyzdį su Kalifornijos geležinkeliu: investicijų buvo daug, bet jis taip ir nepastatytas, nes projektas liko „pusiau valstybinis, pusiau rinkos“.
„Su benzinu ta pati istorija. Kol nėra sprendimo – visiška valstybinė monopolija arba visiškai rinkos mechanizmas – gyvensime su periodiniu „einamuoju remontu“, – pabrėžė Krivelevičius.
Alternatyvi nuomonė
Ekonomikos mokslų kandidatas Michailas Beliajevas mano, kad krizės kyla todėl, jog daugelis ekspertų vis dar aiškina kainų kilimą vien tik paklausos ir pasiūlos santykiu. Tačiau dar 7-ajame dešimtmetyje tiek sovietų, tiek Vakarų mokslininkai įrodė, kad rinka seniai tapo monopolistine.
Pasak jo, kainoms kontroliuoti yra birža, kur turėtų būti nustatomos sąžiningos kotiruotės, o prekybos skaidrumą prižiūrėti komitetas. Toliau sekti turi FAS, bet jos užduotis – ne mechaniškai sieti kainas su infliacija, o tikrinti, ar augimas pagrįstas realiais veiksniais.
Beliajevas perspėja: jei situacija nesikeis, benzino brangimas sukels visų prekių ir paslaugų kainų kilimą, o to, pagal dabartines prognozes, vargu ar pavyks išvengti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą