Skandalingos tyrimo išvados: per 30 metų vidutinis vyriško pasididžiavimo ilgis didėjo, tačiau tai lėmė niūrios priežastys

Stanfordo universiteto mokslininkų atlikta statistinė analizė atskleidė, kad anksčiau vidutiniu varpos ilgiu erekcijos metu laikyti 12 centimetrų padidėjo iki 15 centimetrų.

Kodėl nevertėtų džiaugtis dėl tokių pokyčių?

Gali pasirodyti, kad tai – kiekvieno vyro svajonė. Tačiau tyrimo autoriai neskuba dalytis teigiamomis išvadomis, esą šį pokytį galėjo nulemti cheminių medžiagų poveikis, sėslus gyvenimo būdas ir nesveikas maistas. Šie aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai taip pat siejami su sparčiu gimstamumo sumažėjimu.

Šios Stanfordo universiteto mokslininkų komandos atlikto tyrimo išvados Valentino dieną buvo publikuotos žurnale „Men’s Health“. Atliekant tyrimą buvo naudojami duomenys, gauti atliekant tyrimus laikotarpiu nuo 1942-ųjų iki 2021-ųjų. Iš viso buvo įtraukti beveik 56 tūkst. vyrų varpų matmenys lytiniams organams esant skirtingų būsenų.

Tiesa, tyrimo rezultatai nustebino ir pačius tyrėjus, mat tikėtasi, jog vidutinis varpos ilgis per šį laikotarpį bus sumažėjęs.

„Bet koks bendras vystymosi pokytis kelia nerimą, nes mūsų reprodukcinė sistema yra viena svarbiausių žmogaus biologijos dalių.

Jei matome tokį spartų pokyčių augimą, tai reiškia, kad mūsų kūnuose vyksta kažkas galingo. Turėtume pabandyti patvirtinti šias išvadas, o tada nustatyti tokių pokyčių priežastį“, – komentavo Stanfordo universiteto urologijos profesorius Michaelis Eisenbergas.

Nors šiame tyrime dėmesys buvo sutelktas tik į varpos ilgį, o jos padidėjimo priežastys ir dydžio reikšmė vyro vaisingumui išanalizuota nebuvo, mokslininkai baiminasi, jog ilgainiui gali išryškėti ir didelį pasididžiavimą turintiems vyrams kylančios rizikos.

Varpos ilgis, kaip ir visos reprodukcinės sistemos funkcijos, daugiausia priklauso nuo endokrininės sistemos reprodukcinių hormonų. Profesorius M. Eisenbergas mano, kad ilgio padidėjimas gali būti susijęs su kenksmingų cheminių medžiagų poveikiu, mat vykstant pokyčiams žmogaus organizme į juos atitinkamai reaguoja ir hormoninė sistema.

„Tai gali būti susiję su cheminių medžiagų poveikiu. Pavyzdžiui, pesticidų ar higienos produktų, kurie sąveikauja su mūsų hormoninėmis sistemomis. Šios mūsų aplinkoje ir mityboje esančios medžiagos ardo endokrininę sistemą“, – pasakojo profesorius.

Tie patys aplinkos veiksniai, kuriuos paminėjo profesorius M. Eisenbergas, taip pat mokslininkų laikomi ir galinčiais sukelti nevaisingumą bei ankstyvą erekcijos disfunkciją.

Siūloma įtraukti naujus tyrimus vaikams

Praėjusių metų pabaigoje paskelbtame tyrime nustatyta, kad vidutinis vyrų spermatozoidų skaičius nuo aštuntojo dešimtmečio sumažėjo perpus. Būtent didėjantis nevaisingumas ir gyvenimo būdo pokyčiai nulėmė mažėjantį gimstamumą JAV ar kitose išsivysčiusiose šalyse.

Baiminamasi, jog gyventojų trūkumas ekonomikai geruoju neatsilieps.

„Šis nuosmukis ilgainiui turės žalingą poveikį tiek socialinei sanglaudai, tiek bendrai gerovei, tiek ekonomikos dinamiškumui“, – praėjusį mėnesį Dailymail.com sakė Wellesley koledžo ekonomistas Phillipas Levine'as.

Manoma, kad didėjantis nevaisingumas gali būti ankstyvuoju žmogaus raidos pokyčių rodikliu, todėl siūloma atlikti sistemingus tyrimus, kurie padėtų tai nustatyti. Tokią idėją siūlo profesorius M. Eisenbergas.

„Didelis žingsnis, kurį galėtume padaryti, – pažvelgti į kitas amžiaus grupes, pavyzdžiui, vaikus, ir išsiaiškinti, ar yra panašių pokyčių. Kaip kasmet JAV matuojame ūgį ir svorį, tai ir šis tyrimas galėtų tapti sistemingu“, – sakė profesorius.