Stebuklingoji Baltarusija COVID-19 įveikė nežlugdydama verslų. Ar tikrai?

Vieša paslaptis – Lietuvoje nemažai manančių, kad griežtas karantinas labiau pakenkė dirbantiesiems ir verslams, nei padėjo suvaldyti COVID-19 pandemiją. Kaip pavyzdys anksčiau buvo pateikiama Švedija, neskubėjusi taikyti griežtų apribojimų, o pastaruoju metu Lietuva neretai lyginama su kaimynine Baltarusija, kuri, kaip teigiama, nežlugdė verslų, laikėsi liberalių apribojimų ir vis tiek suvaldė COVID-19 pandemiją.

Situacija Baltarusijoje – išties įdomi. 9,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje, viešai prieinamais duomenimis, per pastarąjį mėnesį buvo nustatoma po maždaug 1200 naujų COVID-19 atvejų per dieną, kasdien nuo koronaviruso mirdavo apie 10 žmonių. Tuo tarpu daugiau nei triskart mažesnėje Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų per parą vidurkis per praėjusias 30 dienų taip pat siekė maždaug 1,2 tūkst. ir tik pastarąją savaitę ėmė kristi, o mirčių vidurkis pastarąjį mėnesį svyravo tarp 10–15 mirčių per parą.

Dar įdomiau tai, kad kovai su COVID-19 taikytos priemonės Lietuvoje ir Baltarusijoje gerokai skiriasi. Lietuvoje ilgą laiką taikyti judėjimo tarp savivaldybių apribojimai, draudimai dirbti daugeliui verslų, parduotuvių, bendravimo ribojimai. Tuo tarpu Baltarusijoje, kurios faktinis vadovas Aliaksandras Lukašenka iš pradžių koronaviruso grėsmės nepripažino ir siūlė su COVID-19 kovoti degtine, pirtimi ir pasivažinėjimu su traktoriumi laukuose, tokių griežtų ribojimų išvengta – daugelis verslų turėjo galimybę dirbti, mokyklose nebuvo taikomas nuotolinis mokymas.

Pastarieji palyginimai, kad Baltarusija taikė gerokai švelnesnes kovos su COVID-19 priemones ir pasiekė gerų rezultatų, dabar dažnai naudojami viešojoje erdvėje, ypač internetinėse diskusijose, komentaruose. Baltarusijos pavyzdžiu bandoma parodyti, kad Lietuvoje taikytas griežtas karantinas buvo perteklinis ir pakenkė verslams bei dirbantiems žmonėms, padarė daugiau žalos nei naudos. Tačiau ar tikrai?

Apie situaciją Baltarusijoje, kiek galima pasitikėti Baltarusijos institucijų pateikiamais skaičiais, kokia yra tikroji situacija ir kaip patys baltarusiai vertina valdžios pastangas kovojant su COVID-19, Alfa.lt pasišnekėjo su oficialiai Vilniuje veikiančio Baltarusijos strateginių studijų instituto (BISS) sveikatos priežiūros ekspertu, mediku Andrejumi Vituška.

– Lietuvoje manoma, kad Baltarusija išvengė COVID-19 krizės neuždarydama verslų, netaikydama griežtų karantino priemonių. Kokia šiuo metu padėtis Baltarusijoje – kiek susirgusiųjų, mirusiųjų? Ir kiek galima pasitikėti informacija, kurią pateikia valstybė?

– Tai – geri klausimai, į kuriuos nelengva atsakyti. Informaciją, kurią teikia mūsų Sveikatos apsaugos ministerija, vertinti keblu, ji kelia daug klausimų, kiek pateikiami skaičiai yra tikslūs. Pavyzdžiui, mirčių skaičius kasdien yra stebinančiai vienodas – numiršta 9, 10 ar 11 COVID-19 susirgusių žmonių, nepriklausomai nuo to, ar naujai susirgusiųjų tądien 800, ar 1500.

Vienoje neseniai atliktoje tarptautinėje studijoje pateikiama susirgusiųjų statistika buvo palyginta su galimais skaičiais, apskaičiuotais naudojantis matematiniais modeliais, jau pasiteisinusiais ne vienoje valstybėje. Palyginimas parodė, kad Baltarusijoje, Kazachstane ir tikriausiai Kirgizijoje turime didžiulį skirtumą tarp oficialiai deklaruojamo mirtingumo nuo COVID-19 ir tikrųjų skaičių – Baltarusijoje mirtingumas nuo COVID-19, vadovaujantis matematiniais modeliais, yra maždaug 10 kartų didesnis, nei oficialiai teigiama.

Deja, šiandien labai sunku rasti 2020-ųjų Baltarusijos gyventojų demografinę statistiką. Yra įtarimų, kad pateikiami duomenys – netikri. Dėl to sunku daryti kokias nors prielaidas ar išvadas apie tikrąją situaciją Baltarusijoje – mes tiesiog neturime patikimų duomenų. Manau, kad tikroji padėtis paaiškės tik ateityje.

Galiu tik patvirtinti, kad mūsų ligoninės nėra perpildytos sergančiaisiais COVID-19, tai tiesa. Mūsų intensyviosios priežiūros skyriai taip pat nėra apkrauti koronaviruso kamuojamais pacientais. Žinau tai, nes pats esu intensyviosios priežiūros skyriuje dirbantis medikas, mano kolegos niekad nesiskundė, kad pacientų skaičius ar darbo krūvis būtų išaugęs.

Archyvų nuotr.

Koronavirusas © SCANPIX

– Lietuvoje žmonės, galima sakyti, pavydi – mano, kad Baltarusijoje nebuvo griežto karantino. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienu momentu daugybė verslų ir parduotuvių buvo priverstos nutraukti veiklą, siekiant suvaldyti koronavirusą. Kai kurie verslai karantino neišgyveno ir bankrutavo, kitiems reikia finansinės paramos, siekiant išgyventi. Tuo tarpu A. Lukašenka, kaip manoma, leido verslams dirbti, žmonėms užsidirbti ir vis tiek suvaldė pandemiją. Kokį karantiną turėjote ir turite Baltarusijoje? Ar jūsų parduotuvės, verslai uždaryti?

– Mes privalome dėvėti kaukes tokiose vietose kaip parduotuvės, viešasis transportas. Buvo atšaukti masiniai kultūriniai renginiai – koncertai ir kiti. Bet šie draudimai nebuvo itin griežti – buvo leistos išimtys, jei panašiuose renginiuose būdavo imamasi tam tikrų priemonių, ribojamas žmonių skaičius. Itin griežto karantino nebuvo.

Susidūrėme su mokymo iššūkiais. Švietimo ministras nesugebėjo pradėti nuotolinio mokymo mokyklose, todėl tik kelios mokyklos buvo uždarytos, mokiniai buvo mokomi mokyklose. Universitetai patys galėjo nuspręsti, kaip toliau tęsti mokymą. Dauguma universitetų persiorientavo į nuotolinį mokymą.

– Patikslinkite – drabužių parduotuvės, gėlių parduotuvės. Ar tokie verslai galėjo veikti karantino metu?

– Dauguma parduotuvių karantino metu dirbo toliau. Neprisimenu, kad būtų buvę nurodymų uždaryti kokią nors parduotuvę.

– Kokia yra visuomenės nuomonė apie padėtį Baltarusijoje? Ką žmonės galvoja apie patį virusą ir valdžios veiksmus kovojant su juo?

– Daugelis baltarusių neigiamai vertina valdžios veiksmus.

Iš pradžių žmonės pyko dėl valdžios pareigūnų elgesio, nes A. Lukašenka neigė esant problemą, sakė, kad jos nėra, viruso nėra, geriausias vaistas – degtinė ir traktorius. Anksčiau žmonės buvo linkę tikėti tuo, ką sakydavo A. Lukašenka, tačiau praėjusiais metais visuomenė supyko dėl aukščiausių pareigūnų kalbų, esą problemos nėra. Kita vertus, Sveikatos apsaugos ministerija aktyviai skleidė žinią apie būtinumą dėvėti kaukes ir išlaikyti socialinę distanciją. Žmonėms atrodė keista, kad viena vyriausybės dalis sako, kad problemos nėra, bet kita sako, kad reikia dėvėti kaukes, piliečiai turėtų įvertinti, ar jiems reikia izoliuotis.

Tai kėlė nepasitenkinimą, kuris tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių po prezidento rinkimų prasidėjo masiniai protestai. Žmonės jautėsi apleisti vyriausybės, valstybės, jautė, kad valstybė savo elgesiu ir problemos neigimu stato juos į pavojų.

Archyvų nuotr.

A. Luakšenka © SCANPIX

Dabar situacija pasikeitusi – A. Lukašenka COVID-19 pandemija naudojasi kaip viešųjų ryšių įrankiu, nuolatos lankosi ligoninėse, dėvi apsaugos priemones ir sako, kad valdžia padės piliečiams tiek, kiek reikės. Bet, manau, labai nedaug žmonių už gryną pinigą priima tai, ką dabar sako A. Lukašenka. Man labai įdomu, kaip valdžia, iš pradžių neigusi COVID-19, vėliau ėmė išnaudoti koronavirusą propagandai – dabar valstybė sako, kad daroma viskas, siekiant įveikti virusą.

– Vakcinos. Kokia situacija Baltarusijoje – ar jūs esate gavę vakcinų?

– Tai sunkus klausimas – valdžia nusprendė, kad pasitikėti verta tik rusiškomis ir kiniškomis vakcinomis. Kadangi turime aštrų konfliktą su ES ir JAV, nekyla netgi klausimas dėl vakcinų iš šių šalių, debatų nėra – tik „Sputnikas“ ir kinų „Sinopharm“.

Tai nėra gerai, nes vakcinacijos greitis – labai žemas. Nežinau tikslių to priežasčių, manau, kad tai dėl logistikos problemų – Rusijos Federacijai reikia vakcinų jos pačios piliečiams skiepyti. Kita problema – „Sputnik V“ ES institucijų nepripažįstamas. Taigi, jei esi vakcinuotas rusiška vakcina, daugelyje ES valstybių esi laikomas nevakcinuotu. Kai kurios valstybės, tokios kaip Graikija, priėmė kitas taisykles – joms tinka, jei esi skiepytas „Sputniku“.

– Paskutinis klausimas – kokia jūsų asmeninė nuomonė: ar A. Lukašenka ir jo valdžios aparatas pakankamai gerai susitvarkė su COVID-19 pandemija, ar galėjo padirbėti geriau?

– Manau, gerai susitvarkė ne A. Lukašenka, bet baltarusiai. Kilo didelis judėjimas savanoriaujant ligoninėse, renkant lėšas, apsaugos priemones medikams. Smulkūs verslai mažuose miesteliuose medikams vežė maistą. Žmonių solidarumas gimė COVID-19 pandemijos laikmečiu, kai baltarusiai ėmė telkti jėgas bendrai kovai su virusu.

Negaliu pasakyti, kad valstybė nepadarė nieko. Valdžia padarė daug gerų darbų, bet, jei būtų bandžiusi dirbti kartu su visuomene, komunikavusi su ja, situacija būtų buvusi daug geresnė, dalies mirčių būtų išvengta.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder