"The New York Times" atskleidė, kokios priežastys paskatino Maiką Johnsoną persigalvoti dėl pagalbos Ukrainai

Kelias savaites M. Džonsonas stengėsi, kad pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui paketas būtų priimtas Atstovų Rūmuose neprarandant savo pozicijos, rašė laikraštis.

M. Džonsonas priešinosi bandymams finansuoti Kijevo karines pastangas.

Iš pradžių jis sakė, kad niekada neleis balsuoti dėl šio klausimo, kol nebus patenkinti jo partijos reikalavimai dėl sienų.

Tačiau vėliau jo pozicija pasikeitė.

Parlamento pirmininkas paaiškino, kad tai iš dalies lėmė instruktažai, kurių metu jis sužinojo apie žvalgybinę informaciją apie padėtį Ukrainoje.

Pasak M. Džonsono, jis mano, kad jei Ukraina bus nugalėta, šalies agresorės Rusijos Federacijos prezidentas pereis į puolimą Europoje, ypač Baltijos šalyse arba Lenkijoje.

Pasak su diskusijomis susipažinusių asmenų, vienas įspūdingiausių instruktažų įvyko vasario mėnesį Ovaliajame kabinete, kai Kongreso vadovai susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu aptarti vyriausybės finansavimo ir pagalbos Ukrainai.

To susitikimo metu Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Williamas Burnsas ir kiti aukšto rango nacionalinio saugumo pareigūnai bandė M. Džonsonui perteikti, kaip greitai Ukrainai baigiasi amunicija ir kokios skaudžios būtų pasekmės, jei jų priešlėktuvinės gynybos nebesaugotų JAV ginklai, pasakojo šaltiniai leidiniui.

Nuo to laiko M. Johnsonas ne kartą ragino respublikonus, kurie nepritarė finansavimo priemonei, susisiekti su saugumo agentūromis ir gauti tuos pačius žvalgybos pranešimus, sakoma straipsnyje.

M. Džonsoną taip pat pribloškė per susitikimus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais asmenimis išgirstos istorijos apie Rusijos karo nusikaltimus.

Visa tai "pakirto Džonsono krikščioniškojo tikėjimo jausmą", sakoma straipsnyje.

KONTEKSTAS.

2023 m. spalio 20 d. JAV prezidentas Džo Bidenas pateikė Kongresui prašymą skirti papildomą maždaug 106 mlrd. dolerių finansavimą. Į jį, be kita ko, buvo įtraukta pagalba Ukrainai (61,4 mlrd. dolerių - didžiausias paketas) ir Izraeliui (14,3 mlrd. dolerių), taip pat numatyta skirti lėšų JAV pietinės sienos apsaugai.

Tačiau dokumento svarstymą blokavo Respublikonų partijos atstovai, kurie primygtinai reikalauja stiprinti migracijos kontrolės priemones JAV pasienyje su Meksika.

Keletą mėnesių respublikonai ir demokratai derėjosi dėl kompromisinio dvipartinio įstatymo projekto.

Respublikonus sabotuoti susitarimą ypač ragino buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris mano, kad JAV reikia atskiro pasienio ir imigracijos įstatymo projekto ir jis neturėtų būti susietas su užsienio pagalba.

J. Bidenas kritikavo D. Trumpą, sakydamas, kad jis grasina respublikonams ir bando juos įbauginti.

Po to, kai kelios susitarimo versijos žlugo, 2024 m. vasario 13 d. JAV Senatas pritarė 2024 m. vasario 13 d. paketo įstatymo projektui, į kurį buvo įtraukta pagalba Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, tačiau nebuvo susitarta dėl migracijos reformos ar sienų apsaugos. Jį dar turėjo patvirtinti Atstovų Rūmai, tačiau jie dokumento taip ir nesvarstė.

Vietoj to Atstovų Rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas pasiūlė kitą įstatymo projektą, kurio tekstas buvo paskelbtas balandžio 17 d.

Jame numatyta suteikti Ukrainai 60,84 mlrd. dolerių paramą, iš kurių 23,2 mlrd. dolerių bus panaudoti JAV ginkluotei ir atsargoms papildyti, o ne Ukrainai tiekiamai ginkluotei ir atsargoms.

J. Bidenas pritarė M. Džonsono paketui ir pareiškė, kad nedelsdamas pasirašys jo pasiūlytą įstatymo projektą, kai dokumentą patvirtins abeji JAV Kongreso rūmai.

Balandžio 20 d. įstatymo projektas, H.R. 8035 su pagalba Ukrainai (apie 61 mlrd. JAV dolerių) pritarė JAV Atstovų Rūmai.