„The Telegraph“: Ukraina tyliai naikina nepakeičiamą Rusijos ginkluotę

Apie tai rašo „The Telegraph“, analizuodamas pastarojo meto smūgius Saratovo srityje esančiai „Engels-2“ aviacijos bazei ir galimas jų pasekmes Rusijos tolimojo nuotolio smūgiams bei branduoliniam potencialui.

Rugpjūčio pabaigoje Ukrainos bepilotis orlaivis nuskriejo apie 800 km Rusijos teritorija ir atakavo strateginį bombonešį Tu-95 „Engels-2“ bazėje. 

Smūgio metu lėktuvui buvo nuplėšta dešiniojo sparno dalis. 

Palydovinės nuotraukos, padarytos iškart po atakos, užfiksavo ir dar vieno Tu-95 rimtus pažeidimus. 

Kaip pažymi leidinys, Rusija šio tipo lėktuvų nebegamina nuo 1992 metų, todėl šie praradimai jai yra faktiškai negrįžtami.

Tai buvo jau antroji ataka prieš „Engels-2“ maždaug per šešias savaites.  Liepos mėnesį kitas Tu-95 patyrė tokius pažeidimus, kad jo uodega buvo visiškai atskirta nuo fiuzeliažo.

Analitikų teigimu, abu lėktuvai vargu ar kada nors grįš į rikiuotę. Be to, dalį analogiškų mašinų Rusija prarado dar 2025 metais per ukrainiečių operaciją „Voratinklis“.

Tu-95 kartu su naujesniu Tu-160 yra vieninteliai du Rusijos lėktuvai, galintys paleisti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas Ch-101 į Ukrainos miestus. 

Būtent todėl, aiškina leidinys, šių lėktuvų reikšmė yra milžiniška, nepaisant jų amžiaus ir techninio atsilikimo.

Rugpjūčio smūgiui Ukrainos pusė, „The Telegraph“ duomenimis, panaudojo bepilotį orlaivį MICH-2000, kurio skrydžio nuotolis siekia apie 2000 km. 

To daugiau nei pakako tiesioginiam skrydžiui iki „Engels-2“. 

Dėl to dronas galėjo pasirinkti maršrutą apeinant žinomas Rusijos priešlėktuvinės gynybos telkimosi vietas ir naudodamasis reljefu sumažinti pastebėjimo riziką.

Tačiau publikacijos autorius pabrėžia, kad atakos sėkmę lėmė ne tik pačios aviacijos bazės ypatumai. Rusijos oro gynybos sistema yra priversta vienu metu saugoti vis daugiau objektų visoje šalyje – nuo naftos perdirbimo įmonių iki sandėlių.

Britų analizės centro RUSI vertinimu, Rusijos rikiuotėje gali būti likę tik apie 20–30 Tu-95 lėktuvų, o galbūt ir dar mažiau. Papildoma problema tampa šių lėktuvų priežiūros sudėtingumas, mat jų konstrukcija siekia dar 1950-uosius metus.

Kartu kiekvieno praradimo reikšmė tik didėja, nes būtent šie lėktuvai yra raketų Ch-101 nešėjai. Šis ginklas pasižymi didesniu nei 3000 km nuotoliu ir apie 400 kg svorio kovine dalimi. RUSI tyrėjo Roberto Tollasto teigimu, Tu-95 atlieka itin svarbų vaidmenį Rusijai vykdant smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

„Todėl kuo mažiau Tu-95 lieka Rusijai, tuo mažiau tokių didelio nuotolio raketų su niokojančiomis kovinėmis dalimis ji gali paleisti“, – paaiškino ekspertas.

Gynybos žvalgybos vado Oleho Ivaščenkos vertinimu, Rusijos resursai karui vesti dėl didelių praradimų tempų gali išsekti iki 2028 metų.

Šaltinis: UNIAN.net