Vandenyne masiškai nyksta ir mažėja žuvys: kas lėmė jų nykimą?

Vandenynas užima daugiau kaip 70 proc. mūsų planetos paviršiaus, jame gyvena daugybė rūšių, jis taip pat yra žmonių ir kitų gyvūnų maisto šaltinis.

Tačiau naujas Tokijo universiteto komandos tyrimas atskleidė, kad žuvų ištekliai visame pasaulyje retėja - mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kodėl tai vyksta Žemės vandenynuose, rašo "Daily Mail".

Tyrimo metu mokslininkai analizavo 13 žuvų rūšių, įskaitant skumbres, ančiuvius ir sardines, individualų svorį ir bendrą masę.

Duomenys buvo renkami iš šešių keturių rūšių žuvų populiacijų 1978-2018 m.

Komanda taip pat nagrinėjo jūros vandens temperatūros duomenis nuo 1982 iki 2014 m.

Tai leido išsiaiškinti, ar vandenyno įvairovei galėjo turėti įtakos vandenyno paviršinių ir požeminių sluoksnių pokyčiai.

Mokslininkų darbo rezultatai parodė, kad per pastaruosius daugiau nei 50 metų vandenyne buvo du žuvų kūno masės mažėjimo laikotarpiai:

vienas - devintajame dešimtmetyje;

antrasis - 2010-aisiais.

Tyrimo autoriai pažymi, kad pirmąjį žuvų svorio mažėjimą lėmė padidėjęs japoninių sardinių kiekis, dėl kurio padidėjo konkurencija su kitomis rūšimis dėl maisto.

Mokslininkai tęsė tyrimą ir tolesnės analizės parodė, kad žuvys vandenyne susmulkėjo dėl klimato kaitos, t. y. vandenyno užvirimo.

Šiltesnis vandenyno vanduo reiškia, kad planktonas, kuriuo minta žuvys, yra mažesnis ir išplaukia į paviršių - tai reiškia, kad žuvys iš maisto gauna mažiau maistingųjų medžiagų.

Be to, dėl vandenyno atšilimo tikriausiai padidėjo konkurencija dėl maisto, nes vėsesnis, maistingųjų medžiagų turtingas vanduo tiesiog negalėjo lengvai iškilti į paviršių.

Pasak tyrimo autoriaus profesoriaus Shin-ichi Ito, jų ir kolegų rezultatai atitinka ankstesnius kitų mokslininkų tyrimus, atliktus įvairiuose pasaulio regionuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad mokslininkų darbe daugiausia dėmesio skirta Ramiajam vandenynui.

Profesoriaus aiškinimu, kuo aukštesnė viršutinio vandenyno sluoksnio temperatūra, tuo labiau jis sluoksniuojasi.

Ankstesni tyrimai jau parodė, kad didesnį planktoną keičia mažesnės ir mažiau maistingos želatininės rūšys, pavyzdžiui, medūzos.

Be to, klimato kaita taip pat gali pakeisti fitoplanktono žydėjimo laiką, kuris gali nesutapti su svarbiausiais žuvų gyvenimo ciklo laikotarpiais.

Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad vandenynų atšilimas taip pat turi įtakos žuvų migracijai, o tai savo ruožtu veikia žuvų rūšių sąveiką ir konkurenciją dėl maisto.

Tuo tarpu JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenys rodo, kad vien 2019 m. vakarinėje šiaurės Ramiojo vandenyno dalyje sugauta ir parduota beveik ketvirtadalis pasaulyje pagautos ir parduotos žuvies.

Profesorius taip pat mano, kad pasaulio lyderiai turi permąstyti, kaip elgiamės su planetos žuvų ištekliais, ypač kai žmonijai gresia klimato krizė.