Pasak jo, šiuo keliu plaukiančiuose kinų laivuose yra mokslininkų kariškių, o pati Kinija niekada neslėpė savo ambicijų dėl Arkties. Taip pat admirolas priminė apie vis glaudesnius Pekino ir Maskvos santykius, įskaitant bendradarbiavimą energetikos bei logistikos sferose. Jis paragino NATO būti pasirengusiam naujam konfliktui regione, bet patikslino, kad aljansas nemano, jog Arktika dar vienu karštuoju tašku taps dabar pat.
„Bloomberg" nurodė, kad R.Bauerio pareiškimas pasirodė iš karto po jo pasisakymo Poliarinio rato asamblėjoje (Arctic Circle) Reikjavike. Ten jis akcentavo, kad Kinijos tikslai regiono atžvilgiu kelia daug klausimų.
„Įtampa Arktikoje ne tik apsunkins mūsų bendradarbiavimo planų realizavimą, bet ir paveiks globalų stabilumą", - toje pačioje konferencijoje perspėjo specialusis Kinijos įgaliotinis Arktikos reikalams Gao Fenas (Gao Feng). Pasak jo, Kinija ir kitos Azijos šalys gali suvaidinti svarbų vaidmenį ginant, tyrinėjant, vystant ir valdant Arktiką.
Arktika - vieningas Žemės fizinis-geografinis rajonas, esantis aplink Šiaurės ašigalį ir apimantis Eurazijos ir Šiaurės Amerikos žemynų pakraščius, beveik visą Arkties vandenyną su salomis bei gretimas Atlanto ir Ramiojo vandenyno dalis.
Tarptautinis Arkties statusas įteisintas tarptautiniu susitarimu. Pati Arktika padalinta į penkis sektorius, už kuriuos atsakingos Rusija, JAV, Norvegija, Kanada ir Danija, tačiau tikslios jų ribos taip ir nebuvo nustatytos. 1997 m. Rusija ratifikavo Jūrinės teisės konvenciją ir užsitikrino teises į Arkties šelfą. Remiantis ja, laivybos regione niekas neriboja, bet Rusija turi išskirtines teises į mineralinių ir biologinių išteklių naudojimą.
2014 m. gegužę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo apibrėžė Rusijai priklausančias Arkties zonos sausumos teritorijas. Bendras Rusijos valdomas Arkties plotas siekia beveik 3 mln. kvadratinių kilometrų. Iš jų 2,2 mln. kvadratinių kilometrų sudaro sausuma.
„Rusijos mokslų akademijos vertinimu, Arkties zonoje glūdi didžioji dalis pasaulinių gamtinių išteklių, įskaitant 40 proc. aukso, 60 proc. naftos, nuo 60 iki 90 proc. dujų, 90 proc. chromo ir mangano, 47 proc. platinos grupės metalų, 100 proc. vietinių deimantų ir t.t.", - 2017 m. skaičius įvardino V.Putinas.
Vasaros pradžioje „The New York Times", remdamasis kariniais analitikais, informavo, kad NATO nerimauja dėl galimų modernizuoto Rusijos Šiaurės laivyno veiksmų.
Laikraštis teigė, kad jam priklausantys laivai gali praplaukti sąsiauriais tarp Grenlandijos, Islandijos ir Didžiosios Britanijos, taip suardydami egzistuojančius jūrinius kelius, o povandeniniai laivai gali grasinti rytinei JAV pakrantei sparnuotosiomis raketomis.
Apie tai, kad Arktika gali tapti nauja konflikto su Rusija arena, praėjusiais metais kalbėta ir JAV Kongrese. Pasak senatoriaus Anguso Kingo (Angus King), klimatui keičiantis regione gali atsirasti nauji maršrutai, kuriais pasinaudojusi Rusija galėtų priartėti prie Amerikos krantų, o Vašingtonas, bent kol kas, tokiam scenarijui nėra pasirengęs.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) atkreipė dėmesį į tai, kad Pekinas ir Maskva aktyvina savo veiksmus Arktikoje, todėl ir aljansui būtina stiprinti savo buvimą šiame regione.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą