Vladimiras Putinas

Vokiečių leidinys „Welt“ skambina pavojaus varpais: Rusijos branduolinė raketa „Burevestnik“ – ekologinė katastrofa pasauliui

Sparnuotoji raketa 9M730 „Burevestnik“, kurią Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas dar 2018 metais pristatė kaip vieną iš pagrindinių šalies gynybos pramonės pasiekimų, iš tiesų yra skraidantis branduolinis reaktorius be jokio apsauginio apvalkalo.

Kaip rašo įtakingas vokiečių leidinys „Welt“, ši ginkluotės sistema dar prieš pataikydama į numatytą tikslą daro rimtą radiacinę žalą aplinkai ir kelia beprecedentę grėsmę pasaulinei ekologijai bei saugumui. 

Sistema turi branduolinį variklį, kuris skrydžio metu nuolat išmeta radiaciją tiesiai į atmosferą.

Mokslininkų išvados: iššifruotas ginklo veikimo principas

Ilgą laiką „Burevestnik“ techniniai parametrai ir realios galimybės buvo įvairių spekuliacijų objektas. 

Tačiau dviem Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjams pavyko iššifruoti šios sistemos veikimo principą, remiantis palydovinėmis nuotraukomis bei viešais bandymų vaizdo įrašais. Jų naujausioje analizėje paskelbtos išvados pasirodė itin nerimą keliančios:

Dydis: raketos ilgis siekia apie 9,5 metro, o sparnų plotis – maždaug 5,6 metro.

Greitis: ji skrieja viršgarsiniu greičiu, prilygstančiu įprastų sparnuotųjų raketų greičiui.

Galia: norint išlaikyti kreiserinį greitį, sistemai reikalinga 4,3 megavatų reaktoriaus šiluminė galia, kuri manevruojant ir kylant į aukštį gali padidėti net iki 15 megavatų.

Neatsakingumo viršūnė: atviro ciklo branduolinis variklis

Pagrindinis „Burevestnik“ pavojus slypi jo jėgainės konstrukcijoje, kurią užsienio ekspertai atvirai vadina visiška neatsakingumo viršūne. 

Raketa varoma tiesinio (atviro) ciklo branduoliniu varikliu. Skirtingai nuo saugių uždarų sistemų, čia visiškai nėra jokios izoliacijos, aušinimo sistemų ar šilumokaičių.

Veikimo schema yra primityvi, bet mirtina: kompresorius įsiurbia atmosferos orą ir per mažyčius kanalus įpučia jį tiesiai į reaktoriaus aktyviąją zoną. 

Ten oras staigiai įkaista dėl tiesioginio sąlyčio su branduoliniu kuru, išsiplečia ir didžiuliu greičiu išmetamas iš uodegos dalies, taip sukuriant reaktyvinę trauką.

Kadangi tarp reaktoriaus ir aplinkos nėra jokio apsauginio barjero, skrydžio metu nuolat susidaro radioaktyvieji izotopai. 

Skilimo produktai kartu su išmetamosiomis dujomis tiesiogiai išmetami į atmosferą, paliekant už raketos tankų radiacinį pėdsaką. 

Net ir be branduolinės galvutės detonavimo, pats „Burevestnik“ skrydis garantuoja sunkų radioaktyvųjį užteršimą visoje jo skrydžio trasoje.

Autonomiškumo kaina – mirtina grėsmė bandymų metu

Šio projekto unikalumas ir kartu visiška beprotybė glūdi tame, kad Rusija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, sukūrusia skraidantį atvirą branduolinį reaktorių. 

Tikroji šios sistemos galia slypi ne jos išvystomame greityje, o fenomenaliame autonomiškume – raketa visiškai nepriklauso nuo kuro atsargų, todėl gali išbūti ore valandas ar net dienas, ieškodama spragų JAV oro gynybos sistemose.

Tačiau kaina už tokį ištvermingumą pasauliui yra nepalyginamai per didelė. 

Mokslininkai pabrėžia, kad didžiausią grėsmę žmonijai šiuo metu kelia net ne kariniai šios raketos paleidimai, o reguliarūs jos bandymai taikos metu, neišvengiamos avarijos ir po jų sekančios itin pavojingos radioaktyvių nuolaužų surinkimo operacijos.

Šaltinis: Welt

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder