Vokietija ir Rusija „susikovė" dėl filosofo Imanuelio Kanto

„V.Putinas neturi jokios teisės remtis I.Kantu. Nepaisant to, jis ir toliau savinasi I.Kantą bei jo darbus", - nurodė O.Šolcas.

Kancleris pabrėžė, kad I.Kanto idėjos apie žmogaus teises ir orumą, bei jo svarstymai apie taiką ir karą niekaip nesiderina su Rusijos prezidento veiksmais tiek jo šalies piliečių, tiek Ukrainos atžvilgiu.

Rusijos veiksmai Ukrainoje, pasak O.Šolco, spinduliuoja tokį norą naikinti, kokį daugelis XXI a. Europoje sunkiai gali suvokti.

Kalbėdamas apie Rusijos piliečių teisių ribojimą, jis atkreipė dėmesį į cenzūrą, dezinformaciją ir sekimą.

Politikas taip pat akcentavo, kad V.Putino pareiškimai, kuriuose jis remiasi I.Kanto darbais, prieštarauja jo paties elgesiui.

„I.Kantas griežtai pasisakė prieš bet kokių tarpvalstybinių problemų sprendimą kariniu būdu. Ir šioje dalyje mes stengiamės vadovautis jo mokymais. Manau, kad I.Kanto vizija ne tik gali, bet ir privalo būti realizuota mūsų dienomis", - pacitavo jis Rusijos prezidento žodžius, ištartus atidengiant I.Kantui skirtą memorialinę lentą ant Kaliningrado universiteto sienos.

Vokietijos kanclerio vertinimu, šiemet su Kaliningrado srities studentais susitikęs V.Putinas naujai interpretavo filosofo mokymą.

„Jis - fundamentalus mąstytojas, o jo raginimas - gyventi vadovaujantis savu protu, šiandien kaip niekada aktualus. Rusijai tai reiškia vadovavimąsi savo nacionaliniais interesais. Mes taip ir stengiamės elgtis", - dar kartą V.Putiną pacitavo O.Šolcas.

Vokiečių politikas tokį požiūrį į I.Kantą pavadino absurdišku, kadangi filosofas aiškiai pasisakė prieš valstybių kišimąsi į kitų šalių vidaus reikalus.

Atsakydama į O.Šolco pastabas, Kaliningrado srities administracija pareiškė, kad niekas tiek nenuveikė I.Kanto atminimo įamžinimui, kaip Rusija ir Kaliningradas, informavo „RIA Novosti".

„Mūsų šalis ir regionas labiausiai prisidėjo prie filosofo ir jo mokymų įamžinimo. Noriu priminti, kad I.Kantas mirė būdamas Rusijos imperijos pavaldiniu", - nurodė gubernatoriaus atstovas spaudai Dmitrijus Lyskovas.

Pasak jo, tai aiškiau negu bet kokie visų galimų vokiečių politikų pareiškimai parodo filosofo požiūrį į Rusiją.