Vokietija parengė planą, pagal kurį Rusijos puolimo atveju į Rytų Europą būtų perkelta 800 000 NATO karių.

Pagal scenarijų šios pajėgos turėtų būti perkeltos prie rytinių sienų iš Šiaurės jūros uostų Nyderlanduose, Belgijoje ir Vokietijoje per tris-šešis mėnesius nuo situacijos paaštrėjimo momento.

Pagrindinė aprūpinimo arterija bus A2 greitkelis, einantis nuo Oberhauzeno Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje iki Berlyno aplinkkelio.

Transporto maršrutai tikslinami, taip pat rengiami alternatyvūs maršrutai.

Ilgalaikėje perspektyvoje reikės išsiaiškinti jų saugumą.

Vienas iš pažeidžiamų taškų yra Hohenwarte tiltas per Elbę į šiaurę nuo Magdeburgo, kurio ilgis yra beveik 1 200 km.

Bundesveras nurodo, kad sugriovus šią perėją būtų visiškai paralyžiuota A2 magistralė.

Karinė kolona turi turėti galimybę sustoti pailsėti kas 300-500 kelionės kilometrų.

Todėl valdžios institucijos tikrina civilinę infrastruktūrą, siekdamos išsiaiškinti, ar ji gali sutalpinti ir aptarnauti tokį didelį transporto priemonių ir žmonių skaičių.

Bundesveras mano, kad konvojus nuvažiuos 13 000 kilometrų.

Birželio mėnesį Vokietijos valdžios institucijos parengė pirmąją istorijoje nacionalinio saugumo strategiją ir paskelbė, kad Rusija dėl invazijos į Ukrainą kelia "pagrindinę grėsmę pasauliui".

Prieš tai Bundesvero generalinis inspektorius generolas leitenantas Karstenas Breueris perspėjo, kad Rusija gali užpulti NATO po penkerių-aštuonerių metų, po to Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino šalies ginkluotąsias pajėgas ruoštis karui 2029 m.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos invazijos atveju NATO sukurs kelis koridorius, kad galėtų greitai perkelti savo karius ir ginkluotę į fronto liniją.

Pagal planą JAV kariai išsilaipins viename iš penkių Europos uostų, o tada jie bus siunčiami į reikiamą vietą iš anksto suderintais maršrutais.

Liepos 9-11 d. vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Bulgarija, Graikija ir Rumunija pasirašė susitarimą sukurti karių judėjimo koridorių, kuris sujungs Salonikus ir Aleksandrupolį su Varna ir Konstanta.

Kitą koridorių parengs Suomija, Švedija ir Norvegija.

Kremlius neigia, kad Rusija svarsto galimybę pulti NATO.

Prezidentas Vladimiras Putinas tokius pareiškimus pavadino "visiška nesąmone".

Pasak jo, Rusija neturi "jokio geopolitinio, ekonominio, politinio ar karinio" intereso kariauti su aljansu.

Iš 32 NATO narių šešios Europos šalys turi bendrą sieną su Rusija: Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Vasario mėnesį JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas (Lloyd Austin) pareiškė, kad Ukrainos pralaimėjimas sukels karą tarp aljanso ir Rusijos, nes V. Putinas "nesiliaus" bandęs "užgrobti suverenią savo kaimynų teritoriją".

Panašų pareiškimą gruodžio pradžioje padarė ir JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden).