Volodymyras Zelenskis

Volodymyras Zelenskis pamiršo istorijos pamokas

(3)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pareigų atleido vyriausiąjį kariuomenės vadą Valerijų Zalužną ir jo komandą. Įvertinti susidariusią situaciją ir galimas tokių pokyčių pasekmes „Respublika" paprašė karybos srities specialisto, pirmojo Atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus.

Pokalbis vyko dar prieš oficialų V.Zelenskio sprendimą atleisti V.Zalužną.

- Pradėkime iš toliau - dėl ko, jūsų nuomone, nesutarė prezidentu tapęs buvęs aktorius Volodymyras Zelenskis ir kariškis, vyriausias Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas?

- Artistas gyvena aplodismentais ir jeigu jo veikla jų neiššaukia, jis ima nerimauti ir nervintis. Tai faktas, padedantis geriau suprasti, kas vyksta tarp V.Zelenskio ir V.Zalužno. V.Zelenskis gyvena senų tarybinių vadų, veikusių Antrojo pasaulinio karo metais, ideologija. Tuomet buvo įprasta miestus užimti ar juos išvaduoti vadų gimtadienio progomis, nesiskaitant su gyvosios jėgos ir technikos nuostoliais. Mano požiūriu, V.Zelenskiui pergalė kare su Rusija reiškia daugybę demonstratyvių laimėjimų, kuriais jis gali pasigirti pasaulio žiniasklaidoje ir viešoje erdvėje, kadangi pastaroji šiandien jam atstoja estrados sceną.

V.Zalužnas puikiai suvokia, jog, veikdamas pagal prezidento imperatyvą, jis labai greitai praras visa tai, kas gali užtikrinti jo pergalę.

Praras karines pajėgas ir pats bus suniveliuotas į nulį. Taigi, viena iš konflikto priežasčių yra skirtingas situacijos suvokimas, nors būtent V.Zalužno požiūris yra strategiškai teisingas. Jo šiandieninė pergalė reiškia Ukrainos valstybingumo ir kariuomenės - pagrindinio instrumento, leidžiančio atsikovoti teritorinius praradimus, išsaugojimą.

Bendrą padėtį labai puikiai iliustruoja du simboliniais tapę pavadinimai: Bachmutas ir Avdejevka. Teritorijos, kurios be jokios aiškesnės karinės logikos buvo ginamos tirpdant kovose už jas ir taip negausias Ukrainos pajėgas, ginkluotę ir amuniciją. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo daroma V.Zelenskio reikalavimu.

Beje, Ukrainos prezidento reikalavimu turėjo būti atakuojama ir imama Rusijos įtvirtinimų linija, kurią sudaro tiek minų laukai, tiek betono įtvirtinimai, apkasų tranšėjos ir gausi artilerija. Kai kuriuose taškuose Rusija sukūrė ešalonuotą gynybą, kuomet apkasų ir dotų linijos keičia vieną kitą 5-6 kartus. Netgi NATO kariniai statutai numato, jog tokios ešalonuotos gynybos linijos gali būti imamos tik intensyviai naudojant šturmo aviaciją, kuri nutiesia kelią per minų laukus bei įtvirtinimų linijas, kuriuo vėliau gali važiuoti šarvuota technika ir judėti pėstininkai.

V.Zelenskio reikalavimai atakuoti neturint tam reikalingų pajėgų ir V.Zalužno atsisakymai tai daryti, taip pat buvo akivaizdi nesutarimų priežastis.

Trečioji ir nė kiek ne mažiau svarbi nesutarimų priežastis - V.Zelenskio nepasitenkinimas vis didėjančiu V.Zalužno populiarumu: kariuomenės vado populiarumas siekia 90 proc., o prezidento - tik 60 proc. Bent kiek pavartęs istorijos vadovėlį V.Zelenskis ten atranda ir generolą Julisą Simpsoną Grantą, ir generolą Dvaitą Deividą Eizenhauerį, kurie vėliau tapo JAV prezidentais. Aš jau nekalbu apie Suomijos maršalą Karlą Gustavą Manerheimą, kuriam karo laikotarpiu pats šalies parlamentas suteikė diktatoriaus įgaliojimus. Matydamas visa tai V.Zelenskis turėjo sunerimti, kas ir lėmė ganėtinai isterišką jo reakciją bei paskatas pakeisti populiarių karo vadą. Šios mano įvardintos aplinkybės ir yra mūsų stebimo viešo konflikto Ukrainoje esmė.

- Ukrainos vyriausybė informavo Baltuosius rūmus, kad V.Zelenskis nusprendė atleisti vyriausiąjį kariuomenės vadą V.Zalužną. Kodėl Kijevas apie tai pranešė Vašingtonui?

- Todėl, kad amerikiečiai yra pagrindiniai sąjungininkai ir ginkluotės tiekėjai. Tarp JAV ir ukrainiečių kariškių, įskaitant V.Zalužną, yra nusistovėjęs puikus tarpusavio supratimas, geri santykiai ir toks svarbaus karinio vadovo keitimas yra neįmanomas apie tai iš anksto neįformuojant partnerių. Daug ginkluotės buvo ir tebėra tiekiama atsižvelgiant į tai, kas kontroliuos šią ginkluotę. Kad ir nedidelės dalies ginklų praradimas, jiems patenkant į priešininkų rankas, yra ir JAV nacionalinio saugumo problema, todėl daugybė santykių kuriama gero asmeninio pasitikėjimo, kurį V.Zalužnas yra užsitarnavęs, pagrindu.

Visiems galiu priminti, kad tuomet, kai rusai nesislėpė už ešalonuotos gynybos linijos, V.Zalužnas pademonstravo puikius manevrinio karo praktiko gebėjimus ir mes matėme, kaip visoje Ukrainoje degė link Kijevo skubėjusios Rusijos šarvuočių ir tankų kolonos. Visi šie vaizdai, herojiška kova ir efektyvi gynyba JAV bei Europoje sukūrė V.Zalužno mitą, kuris stipriai konfrontavo su akiplėšiška ar net isteriška V.Zelenskio retorika. Pastarosios liudininkais buvome ir mes, kai NATO susitikimo Vilniuje metu V.Zelenskis sugebėjo viešai įžeisti netgi tuometį britų gynybos ministrą Beną Volesą (Ben Wallace), laikomą ištikimiausiu ukrainiečių draugu.

Situacija rodo, kad V.Zalužnas išaugo iš karinio vadovo munduro ir tapo rimta politine figūra. Tai pademonstravo ir eilė gerai pasvertų bei saugumo ir gynybos ekspertų analizuojamų V.Zalužno interviu. Naujausiame iš jų, duotame CNN, V.Zalužnas pasirodė ne tik kaip karo vadas, bet ir nusitaikė į temas, kurios labiau tiko prezidentui, premjerui ar gynybos ministrui.

Jis kaltino Ukrainos civilinę vadovybę dėl to, kad vis neorganizuojama ir nepradeda veikti šalies gynybinius poreikius turinti užtikrinti karo pramonė, nors šie klausimai yra griežtai politikų kompetencijoje. V.Zalužnas kalbėjo apie įstatimdavystę, kuri ne tik neatitinka, bet net ir trukdo efektyviai veikti karo metu bei užkerta kelią gynybos pramonės organizavimui. Jis užsiminė apie nekonstitucinę valdymo schemą, kuri šiandien veikia Ukrainoje, nes V.Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas turi daugiau įgaliojimų negu premjeras.

Toks nepriklausomas kariuomenės vado atviravimas užsienio žurnalistams apie padėtį fronte ir šalyje turėjo sukelti ir sukėlė prezidento aplinkos įniršį, bet manau, šie interviu ir buvo tam skirti.

Atskirai būtina pasakyti, kad minėtame interviu V.Zalužnas pasisako kaip sveiko proto karinis teoretikas, nurodantis, jog pergalei reikalinga individuali strategija, atitinkanti šio karo ypatumus ir sąlygas. Jis kalba apie būtinybę sukurti efektyvią dronų armiją, kuri šios dienos situacijoje veikia labai efektyviai. Kai kas teigia, kad iki 50 proc. Rusijos karinių objektų pažeidė būtent dronai. Jis kalba apie būtinybę sukurti skaitmeninę mūšio lauko valdymo sistemą, kuomet, pasitelkiant tikslius paskaičiavimus, būtų galima nustatyti, kokie pajėgimai reikalingi sprendžiant vieną ar kitą uždavinį, taip smarkiai taupant ginkluotes ir šaudmenų atsargas.

V.Zalužnas sąjungininkų pajėgoms prisistatė kaip labai efektyvus karinis mąstytojas bei toliaregis politikas. O V.Zelenskis vis dažniau suvokiamas kaip akiplėšiškas, bet nedrąsus ir netoliaregis politikas. Vis dažniau jam primenama, kad, artėjant karui, jis ilgus mėnesius nereagavo į sąjungininkų perspėjimus apie gresiantį pavojų ir ragino negąsdinti jo potencialių investuotojų.

-„Ukrainskaja pravda" teigia, kad taip pat bus atleistas Generalinio štabo viršininkas Serhijus Šaptala ir dar keli aukšti karininkai. Kam reikalingos tokios rokiruotės?

- Iš žaidimo lauko šalinama visa V.Zalužno komanda. Bet kaip jau kalbėjau, V.Zelenskis kovoja labiau asmenines negu valstybines kovas. Kai kas sako - pažvelk, V.Zelenskio komanda karo metu stato Ukrainoje autobanus, suryjančius daugybę kariuomenei ir ginkluotei reikalingų pinigų. Tai reiškia, jog V.Zelenskis dar nebaigė statybų bei leidžia labai tiksliai suvokti, jog dažnai politikų sprendimai nėra orientuoti į valstybės interesus, o nutaikyti į asmeninių, savo partijos, grupuotės ar rėmėjų, įskaitant finansinius, lūkesčių patenkinimą. Kalbu tiek apie Lietuvą, tiek apie Ukrainą.

- Kokios tikėtinos tokio Ukrainos prezidento sprendimo pasekmės?

- Pradėti reikėtų nuo to, kad labai stipriai jaudindamasis dėl augančių V.Zalužno reitingų, V.Zelenskis nesuvokia, jog, atleidus vyriausiąjį kariuomenės vadą, jo paties reitingai patirs katastrofą. Tuo pat metu iš karinių atsakomybių išvaduotas V.Zalužnas galės užsiimti efektyvia politika. Tokiu atveju, jeigu Ukrainai fronte nepasiseks, kas šiandien yra visai įmanoma, visa atsakomybė už situaciją kris ant V.Zelenskio galvos. Nežinau, kas jam patarinėja, bet tai tikrai ne jo draugai.

- Oficialaus pranešimo apie atleidimą ketvirtadienio ryte dar nebuvo, bet Rados deputatas Jevgenijus Ševčenko pranešė, kad V.Zalužnas sutiko tapti ambasadoriumi Londone. Gal turite minčių, kodėl buvo pasirinktas Londonas ir kas galėtų pakeisti V.Zalužną?

- Nepakeičiamų žmonių nebūna, bet užsitarnauti tokį autoritetą, kokį užsitarnavo V.Zalužnas pirmaisiais pergalingais karo mėnesiais nėra paprasta. Kaip ir perimti vadovavimą karinei struktūrai, kuri pademonstravo galinti efektyviai gintis nuo žymiai gausesnio, geriau ginkluoto priešininko ir didesnės valstybės, todėl tam, kuris pakeis V.Zalužną, pavydėti nereikia.

Kalbant apie Londoną, Išleisti vyriausiąjį kariuomenės vadą į JAV, kur jis gali tapti plačios antizelenskinės platformos lyderiu, jo politiniams oponentams atrodo per daug pavojinga.

Ukrainiečių diaspora JAV ir Kanadoje yra tokia didelė, jog politikai turi atsižvelgti į šių rinkėjų interesus ir įsiklausyti į jų lūkesčius. Šiuo atveju, matyt, galvojama, kad Londone V.Zalužnas nebus toks pavojingas. Gal jo oponentai tikisi, kad jis tokiu būdu bus išmestas iš Ukrainos vidaus politikos ir galės tapti efektyviu tarptautinės saugumo bei gynybos politikos nariu, taip netrukdydamas norintiems valdyti Ukrainą.

Variantų daug, bet pasikartosiu - V.Zelenskis, siekdamas pašalinti V.Zalužną iš vadovaujančių pareigų, pats sau kasa duobę. Sena taisyklė sako, kad priešus reikia laikyti arčiau savęs. Atleisdamas puikų strategą ir taktiką V.Zalužną, jis atriša pastarajam rankas ir man sunku patikėti, kad tiek laurų pelnęs vyras nuolankiai susitaikys su prezidento žaidimu jo atžvilgiu.

O. V.Zelenskio patarėjams siūlyčiau pastudijuoti senovės Graikijos istoriją ir pasidomėti, kuo viskas baigėsi Spartai ar Atėnams, kai iš čia buvo išvyti didvyriai, kurie buvo per daug populiarūs. Išvyti didvyriai nepraranda įtakos darymo galimybių, bet įgauna papildomus stimulus. Be to, neteisėtai nuskriausto asmens įvaizdis tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje yra puikus būdas telkti sąjungininkus ir, tikėtina, mes tai išvysime.

----

V.Zelenskis bijo riaušių?

Ukrainos saugumo tarnyba rengiasi galimiems neramumams Kijeve, kurie prognozuojami V.Zalužno atstatydinimo atveju, pranešė „Ukrainskaja pravda".

„Saugumo tarnyba įspėjo savo pareigūnus būti pasirengusiems galimoms riaušėms Kijeve. Tuo pat metu kai kurie batalionų ir brigadų vadai sulaukė saugumiečių prašymo atidžiai stebėti savo karius, kad niekas nepaliktų pozicijų ir neplanuotų persidislokuoti", - teigė leidinys.

Laikraščio teigimu, sprendimas priimtas įvertinus uždaros visuomenės apklausos, skirtos išsiaiškinti žmonių požiūrį į valdžią, rezultatus. Neįvardinti šaltiniai teigia, kad prezidento biurui apklausos rezultatai buvo netikėti, kadangi išaugo skaičius respondentų, pasisakančių už kompromisų su Rusija paiešką ir greitesnį karo užbaigimą. Taip pat fiksuotas dabartinės valdžios reitingų smukimas ir augantis visuomenės prielankumas V.Zalužnui.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder