Žemė „įsibėgėja“: mokslininkai užfiksavo rekordišką planetos sukimosi greitį

Kaip žinoma, kalendoriaus paros patogumo dėlei yra padalytos į lygiai 24 valandas arba 86 400 sekundžių. 

Tiesa, faktinė paros trukmė yra šiek tiek mažesnė – maždaug 23 valandos 56 minutės ir 4 sekundės. 

Tačiau 2020 m. liepos 19 d. Žemė pasiekė rekordą, apsisukdama aplink savo ašį 1,47 milisekundės (t. y. 0,00147 sekundės) greičiau nei įprastai.

Tačiau tai nebuvo vienkartinis reiškinys. 

Po metų, 2021 m. liepos 5 d., planetos sukimasis pagreitėjo jau 1,66 milisekundės, palyginti su norma.

Ekspertai mano, kad Žemė šią vasarą gali pagerinti rekordą, o tai patvirtintų planetos sukimosi pagreičio tendenciją.

Mokslininkai nežino tikslios šio proceso priežasties, nors, žinoma, turi keletą hipotezių. Tikriausiai planetos sukimosi pagreitis susijęs su tam tikrais Žemės branduolio judėjimo pokyčiais, taip pat su keletu kitų veiksnių, pavyzdžiui, masės sankaupų planetos paviršiuje pasislinkimu dėl ledynų tirpimo ir vandenynų srovių svyravimais.

Taip pat planetos sukimosi greitį gali įtakoti lėtas Žemės geografinių polių judėjimas.

Tuo pačiu „DailyGalaxy“ pažymi, kad planetos sukimosi pagreitis greičiausiai yra laikinas reiškinys, nes ilgalaikė tendencija yra priešinga: 

Žemės sukimasis palaipsniui lėtėja.

Visi šie pokyčiai paprastiems žmonėms yra grynai teoriniai, nes skirtumas tarp paros trukmės yra toks nežymus, kad jį gali užfiksuoti tik specialūs atominiai laikrodžiai. 

Tačiau paros trukmės svyravimai gali sukelti tam tikrų problemų šiuolaikinėse ryšių sistemose, pagrįstose palydovine navigacija. 

Šioms sistemoms svarbus tikslus sinchronizavimas, kurį gali sutrikdyti faktinio ir teorinio paros momento skirtumai.