Pokalbiai prie švyturio (8). Seniausias švyturys - žiedų valdovų citadelė

Išskirtinis tuo, jog ne jis labiausiai domina žmones, o šimtais tūkstančių pro Kuršių marių iškyšulį praskrendantys paukščiai-migrantai. 

Laidos svečias – jau 43 metus Ventės rago ornitoliginėje stotyje dirbantis charizmatiškasis  gamtininkas Vytautas Jusys, papasakojęs apie gyvenimą ir veiklą atšiauriausioje Lietuvos vietoje bei atskleidęs, ar sutiktų eiti dar ir švyturininko pareigas.

Kaip Mikas Posingies (1887-1951). Būtent šis žmogus lygiai prieš 100 metų, 1924 m. tapo pirmuoju Ventės rago švyturio prižiūrėtoju, o vėliau – ir ornitologinės stoties vedėju. 

„Švyturys ir ornitologinė stotis yra neatsiejami, vienas kūnas. Man pačiam 5 metus teko gyventi švyturyje. Žmones jis labai masina. Būta ir nuotykių: vieną naktį, apie 1 val. suskambo telefonas. Atsiliepiau. Pranešė, jog švyturio bokšte, apžvalgos aikštelėje užstrigo dvi porelės...

Užsitrenkė sunkios, metalinės durys. Sėdau ant dviračio ir numyniau pas juos“, - pasakojo V. Jusys. Ką veikė naktį jaunimas švyturyje? 

Laidoje taip pat sužinosite, kokių galimai su Ventės rago smaigalyje viduramžiais stovėjusios kryžiuočių Windenburgo pilimi susijusių reliktų pokalbininkas randa, kiek jam trūksta sužieduoti paukščių iki asmeninio rekordo – 1 milijono ir kokio svarbaus dokumento, tarsi Valstybės atkūrimo akto, iki šiol neranda ornitologai?