Šį savaitgalį – paskutinės švyturių ekskursijos

Finaliniai pažintiniai žygiai Pirmojoje Melnragėje bus organizuojami 11 val. šį šeštadienį (spalio 26 d.) ir sekmadienį (spalio 27 d.). Susitikimo vieta – priešais Klaipėdos švyturį (Burių g.), galinėje didžiojo miesto autobuso Nr. 6. stotelėje.

„Mūsų yra apie 150. Tiek žmonių jau dalyvavo. Nuo 1942 m. gimusio senuko iki kūdikio nešioklėje. Nuo verslo fotografės iki uosto darbuotojo. Nuo medicinos mokslų daktaro iki picų kepėjos. 95 proc. ekskursantų pirmą kartą pamatė 44 metrų aukščio dabartinio uosto vartų sargo bokštą iš arti.

Švyturių tema atskleidė jos universalumą, o gal pademonstravo ir klaipėdiečių patriotiškumą: mūsų uostamiesčio jūrinė istorija įdomi nepaisant amžiaus ar profesijos”, - teigė pažintinių žygių vadovas ir Švyturių metų 2024 iniciatorius Denisas Nikitenka.

Jis priminė, jog viso buvo suplanuotos septynios ekskursijos, nes Lietuvoje yra 7 švyturiai.

„Mums jie – tarsi septyni pasaulio stebukliukai, nes tik tiek teturime. Užtat istorinis šių žavingųjų, romantiškųjų ir mįslingųjų, susprogdintų ir išlikusių bokštų užtaisas – toks galingas, jog verčia didžiuotis. Tik reikia pažinti. Prisiliesti. Išgirsti. Liko dvi paskutinės, apie 2,5 val. trunkančios ekskursijos, į kurias nuoširdžiausiai kviečiu”, - sakė jis.

Specialiai ekskursijoms parengta per 50 spalvotų iliustracijų, leidžiančių atskleisti švyturių temą įvairiausiais rakursais. Tai yra rinktinė, unikali medžiaga iš įvairių Lietuvos muziejų fondų, archyvų, privačių kolekcijų.

Nuo švyturių brėžinių, senovinių žemėlapių, litografijų, graviūrų, kuriuose vaizduojamas absoliučiai kitaip, nei dabar atrodantis mūsų pajūris, pamarys, iki įstabių, tarsi laiko mašina šimtmetį atgal nukeliančių nuotraukų, atvirukų kopijų, kitokių su Klaipėdos švyturiais susijusių artefaktų vaizdų.

„Po kiekvienos ekskursijos, į kurią susirinkdavo man visiškai nematyti, nepažįstami žmonės, namo grįždavau su šypsena. Tokia subtili tema, tokia savita „pamatyti nematoma“ ekskursija, tačiau vėl ir vėl, vėl ir vėl išlipęs iš autobuso išvysdavau smagų būrelį klaipėdiečių. Apimdavo pasididžiavimo pačia sąvoka „klaipėdietis“ jausmas. Jūros žmonės. Kitokie. Aistringi savo miesto patriotai, kuriems įdomu, svarbu yra žinoti jo marinistinę istoriją”, - samprotavo Švyturių metų sumanytojas.

Planuojama aplankyti autentišką senojo, Raudonojo švyturio vietą ant kopos, kur jis buvo susprogdintas 1945 m. sausį. Palyginti, kaip ši vieta atrodo dabar ir kaip – prieš karą, kuomet klaipėdiečiai karietomis, tramvajumi atvykdavo prie švyturio ir vaikščiodavo pamariu, pajūriu. Tai buvo graži, miestietiška savotiškos kultūrinės programos dalis.

Kitas kelionės tikslas – šiaurinis molas, kurio pabaigoje stovėjo ikoninis Baltasis švyturys (1884-1945). Visai neužilgo, gruodžio 16-ąją, šis dabar jau tik atvirukuose ir nuotraukose išlikęs Klaipėdos bei Lietuvos-jūrinės valstybės simbolis švęs savo 140-ąjį gimtadienį.

Dvi paskutinės ekskursijos vainikuos septynių pažintinių žygių ciklą, todėl D. Nikitenka pažadėjo ir staigmenų, ir dovanų. Ekskursijos dalyviams rekomenduojama šiltai apsirengti ir pasiimti termosus su karšta arbata.

Susitikimo laikas: 11 val. Susitikimo vieta: Pirmoji Melnragė, Burių g., didžiųjų miesto autobusų Nr. 6 (grafikus galima rasti https://www.stops.lt/klaipeda/#bus/6/a-b ) apsisukimo aikštelė (senas paviljonas). Išlipti reikia paskutinėje, Švyturio stotelėje. Preliminari edukacinės programos trukmė – apie 2,5 val.

„Galbūt pavyks pasėti naujos kolektyvinės atminties sėklas, iš kurių išaugs Klaipėdos marinistinių objektų pažinimo medžiai. O gal... Gal ir svajonė apie atstatytą Baltąjį švyturį išsipildys. Kuo dažniau apie tai kalbėsime, kuo daugiau žmonių prisilies prie jo istorijos, tuo svaresni argumentai skries į Vilnių, valdžios koridorius“, - vylėsi D. Nikitenka, pernai atradęs išlikusią, autentišką Baltojo švyturio vietą, kurią šiemet Kultūros paveldo departamentas paskelbė valstybės saugomu paminklu.

Ekskursijų ciklas – projekto „Mūsų švyturiai - jūrinės kultūros ambasadoriai“ dalis. Projektą dalinai finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.

Už geranorišką bendradarbiavimą dėkojame AB „KN energies“ ir Lietuvos transporto saugos administracijai.