A. Narbekovas: Dar nebuvo progos pamatyti tikrojo italų pajėgumo

Apie pirmąją Europos čempionato savaitę kalbėjomės su vienu geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų, olimpiniu čempionu Arminu Narbekovu.

- Prieš čempionatą lažybininkai favorite Nr.1 vadino Prancūzijos rinktinę, už jos rikiavosi Anglija ir Belgija. Ar trys minėtos rinktinės pirmajame ture pateisino favoričių statusą?

- Manau, kad taip. Dvi iš jų žaidė „žvėriškai", anglai dar neparodė visų savo galimybių.

Tačiau yra ir daugiau gerų komandų - Nyderlandai, su jais gerai sužaidusi Ukraina.

Prancūzijos ir Vokietijos rungtynių scenarijus buvo keistokas, bet, kalbant apie žaidimą, prancūzai žaidė labai solidžiai, neprisileido vokiečių prie savo vartų.

Neužmirškime, kad prancūzai susidūrė su tikrai stipriais varžovais, jų neverta lyginti su italų konkurentais. Nemanau, jog turkai ar šveicarai gali parodyti tikrąjį italų pajėgumą.

- Prancūzų varžovai vokiečiai vis dar atrodo tokie pat stiprūs kaip prieš 5-10 metų?

- Skaudu įmušti į savo vartus, bet šiaip rungtynės buvo apylygės. Solidžiai žaidė abi komandos, nors girdima įvairių nuomonių. Mano nuomone, niekada negalima nuvertinti vokiečių.

- Italai dar neįtikino, kad jie verti priskyrimo prie pagrindinių favoritų?

- Su jų žaidimu viskas yra tvarkoje. Džiugina tai, kad italai žaidžia su dideliu noru, atsidavimu. Tačiau mes dar negalime matyti jų tikrosios jėgos. Su visa pagarba šveicarams ir turkams, jie nebuvo tie varžovai, kurie galėtų stipriai įkąsti italams. Kai jie susidurs su tikrai galingu varžovu, tada bus aiškiau.

- Kur yra Italijos komandos sėkmės paslaptis? Ji nepateko į 2018 m. pasaulio čempionatą, o ir dabar komandoje tikrai nėra tiek daug garsių pavardžių kaip pas prancūzus ar anglus?

- Komandoje turbūt labai geras mikroklimatas. Tai matosi ir iš pasiaukojamo žaidimo, ir iš įvarčių šventimo, kai džiūgauja visi: nuo svarbiausio žaidėjo iki masažuotojo.

Italų atsidavimas daug ką duoda ir toliau duos, tik įdomu pasižiūrėti, kaip komanda atrodys rungtynėse su galingu varžovu, kaip bus atkrintamosiose varžybose, kuriose lieka tik du variantai - arba laimi, arba pralaimi.

- Galbūt maloniai nustebino kažkuri iš kitų, prie favoričių nepriskiriamų komandų?

- Jau minėjau Ukrainą, ji labai maloniai nustebino. Ukrainiečių rungtynės su olandais buvo pavyzdinės, jose buvo ir greičio, ir atsidavimo, ir kombinacijos. Atrodė, kad Ukrainos komanda skęsta, ji 0:2 pralošinėjo galingai Nyderlandų rinktinei, bet parodė charakterį ir potencialą.

- Apverskime klausimą atvirkščiai - kurios komandos nustebino nemaloniai?

- Nuvylė turkai. Jų futbolas atrodo „bedantis", lengvai „perskaitomas". Nuolat atliekami aukšti perdavimai į baudos aikštelę ir viskas. Turkų žaidimas anksčiau buvo techniškas, judrus, jie bandydavo apeiti gynėjus. Šiame čempionate jiems to trūksta.

Nelabai patiko ir ispanų vadinamoji „tiki-taka". Jie ilgai valdo kamuolį, bet sukurti šimtaprocentines progas sekasi sunkiai. Vis trūksta paskutinio žingsnio, viskas baigiasi prie baudos aikštelės.

Rungtynėse su švedais ispanai visus varžovus suvarė į baudos aikštelę, bet tada joje neliko vietos. Vis bandoma žaisti trumpais perdavimais, nėra kaip pas prancūzus, kurie, jei jau atlieka perdavimą į priekį, jis būna tikrai aštrus.

Pas ispanus to nėra, o vien trumpais perdavimais sunku kažką padaryti, kai varžovai susigrūdę baudos aikštelėje. Žiūrėsime, ką jie toliau sugalvos.

Sidebar placeholder