Aivaras Preikšaitis: iš talentingo šokėjo - į krepšinio trenerius

„Man mano krepšinio komanda - kaip šeima. Visko būna: ir meilės, ir pykčių. Sprendžiame problemas, aiškinamės ir stengiamės, kad visiems komandos nariams būtų gerai“, - sakė 12 metų Klaipėdos krepšinio mokykloje treneriu dirbantis ir ne kartą laurus ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir kaimyninėse Europos šalyse su įvairaus amžiaus vaikų krepšinio komandomis skynęs klaipėdietis Aivaras Preikšaitis.

Jis seka naujausią krepšinio literatūrą, dalyvauja seminaruose ir nuolat tobulinasi.

„Esu matęs daug garsių pasaulio trenerių seminarų ir jų filosofijos. Labiausiai žavi greitas, veržlus ir trumpomis atakomis paremtas žaidimas“, - pasiteiravus apie jam priimtiną krepšinio filosofiją, atsakė A. Preikšaitis.

Klaipėdos krepšinio mokyklos direktorius Laimonas Šapkauskas pabrėžė, kad Aivaras turi ne tik puikių trenerio, bet ir sporto organizatoriaus, vadybininko savybių.

„Jis yra puikus pagalbininkas organizuojant įvairias varžybas. Džiugu ir tai, kad randa bendrą kalbą su vaikais, yra jiems autoritetas, vaikai gerbia ir klauso. Aivaras išties turi sukaupęs didžiulę patirtį ir smagu matyti, kad jaunoji karta iš jo semiasi krepšinio paslapčių“, - sakė L. Šapkauskas.

Įdomus faktas, kad A. Preikšaitis yra gimęs vasario 29 dieną, tad gimtadienį švenčia tik kas ketverius metus.

„Pagal horoskopą esu Žuvis, kuri plaukia pasroviui. Per rungtynes esame ne kartą “praplaukę", - šypteli pokalbininkas.

„Savaitės ekspresas“ nusprendė išsamiau apie krepšinį, pergales, artėjančias vasaros stovyklas ir laisvalaikį pasikalbėti su A. Preikšaičiu.

Buvo sportinių šokių čempionas

Aivarai, prisimink, nuo ko viskas prasidėjo? Kaip apskritai į Tavo gyvenimą atkeliavo krepšinis?

Krepšinį pradėjau žaisti su draugais dar būdamas sportinių šokių šokėju. Pamenu, kai reikėdavo eiti į sportinių šokių treniruotes, o mano draugai žaisdavo krepšinį lauke. Į juos žvelgdavau su pavydu.

Lankiau sportinių šokių klubą „Promenada“. Esu iškovojęs ir pirmą, ir antrą, ir trečią vietas.

Krepšinis visada būdavo šalia šokių, nes visada stebėdavau rungtynes ir kiekvieną antradienį pirkdavau tuomet leidžiamą žurnalą „Krepšinis“. Daug skaitydavau ir domėdavausi. Tuomet interneto nebūdavo, tad tekdavo sekti spaudą, skaityti žurnalus, stebėti krepšinio varžybas per televiziją.

Labai gerai pamenu, kai šeštoje klasėje į kūno kultūros pamoką atėjo naujas mokytojas, dabartinis mano mokyklos direktorius Laimonas Šapkauskas ir pasiūlė pradėti lankyti krepšinio treniruotes. Treniruotes visgi lankiau neilgai, tačiau nuo krepšinio nenutolau, mat mokytojas Laimonas pasiūlė išbandyti krepšinio trenerio duonos įvairiose varžybose. Per teisėjavimo metus esu matęs daug trenerių filosofijos, metodikos.

Studijuodamas Klaipėdos universitete, antrame kurse, po ilgų metų vėl sutikau dabartinį mokyklos direktorių Laimoną Šapkauską, pasikalbėjome ir pasiūlė pabandyti patreniruoti vieną vaikų grupę. Pradėjau su 1994 metais gimusiais jauniais. Tuo pačiu metu dar treniravau Klaipėdos kurčiųjų klubo „Šermukšnis“ komandą.

Ar bandei kada skaičiuoti, kiek vaikų grupių per tą laiką yra tekę treniruoti? Pavardink žinomiausius auklėtinius?

Per 12 metų trenerio karjerą treniravau 1993, 1994, 1995, 2000, 2001 metais gimusius krepšininkus. Jie jau baigė krepšinio mokyklą. O šiuo metu treniruoju 2003, 2004, 2012, 2013, 2014, 2015 metais gimusius berniukus ir paauglius. Per savo trumpą trenerio karjerą, manau, esu treniravęs apie 250-300 vaikų.

Šiuo metu treniruoju penkias jaunių ir vaikų grupes.

Tarp mano auklėtinių jau yra ir „Neptūno“ dublerių ekipos narių - Gabrielius Mažeika, Gediminas Leščiauskas.

Trofėjų lentynoje - daug taurių

Ar lengvai pavyksta rasti bendrą kalbą su jaunąja karta? Gal tenka imtis kokių gudrybių ar pasukti galvą, kad prasiskverbtum į auklėtinių širdis ir užsitarnautum jų pasitikėjimą?

Puikiai pamenu 2009 metus, kai pradėjau treniruoti 1993 metų kartą. Tuo metu Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje būdavo 3 divizionai. Ir mūsų komanda pradėjo rungtyniauti nuo žemiausio diviziono. Tai buvo mano antri trenerio darbo metai. Taip įsibėgėjome, kad 3 divizione iškovojome antrąją vietą ir pirmą kartą mūsų mokykla pateko į 2 divizioną. Patirties daug neturėjau, bet buvusio trenerio Rolando Kasparavičiaus darbo indėlis ir konsultacijos leido pakilti laipteliu aukščiau.

Kokiuose svarbiausiuose turnyruose ir čempionatuose yra tekę dalyvauti ir kokie pasiekimai?

Lietuvos moksleivių krepšinio lygos B divizione iškovojome III vietą (su 2003 metais gimusiais auklėtiniais) ir B diviziono I vieta (2004 metų gimusių vaikinų komanda).

Aivaras Preikšaitis

„Esu matęs daug garsių pasaulio trenerių seminarų ir jų filosofijos. Labiausiai žavi greitas, veržlus ir trumpomis atakomis paremtas žaidimas“, - pasiteiravus apie jam priimtiną krepšinio filosofiją, atsakė Aivaras Preikšaitis.

 

Ne kartą skynėme pergales užsienio turnyruose. Tarp įsimintinesnių pergalių: Prancūzijoje iškovotos antra ir trečia vietos su 2003 m., 2004 metais gimusiais auklėtiniais, Vokietijoje - I vieta Liubeke su 2003 metais gimusiais krepšininkais ir taip pat I vieta su 2004 metais gimusiais auklėtiniais, Čekijoje - II vieta su 2004 metais gimusiais žaidėjais, Estijoje - I vieta su 2003 metais gimusiais auklėtiniais... Daug kartų skintos pergalės Liepojos ir Rygos krepšinio turnyruose.

Ar turi kokį šūkį, moto ar posakį, kuriuo vadovaujiesi?

Mėgstu vadovautis šiuo posakiu: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.“

Jei vieną ar kitą kartą nepasiseka, nereiškia, kad vėliau nepasiseks. Kartais pralaimėjimai dar labiau skatina pasitempti nei pergalės.

Svarbiausia atsakomybės jausmas, pastangos, noras ir žmogiškumas. Auklėtiniai mato, jei dirbi iš širdies ir stengiesi dėl rezultatų atiduoti visas jėgas, tuomet ir jie atitinkamai stengiasi ir aukojasi. Krepšinyje rezultatą lemia komandinis darbas. Kiekvienas - tiek treneris, tiek žaidėjai - turi atrasti ir išnaudoti savo stipriąsias vietas. Tada galima pasiekti ir rezultatų.

Laisvalaikiu - ant dviračio

Vasarą organizuojate krepšinio stovyklas. Kaip bus šiemet? Papasakok, kur, kaip ir kada jos vyks. Ar šių planų šiemet nesužlugdys COVID-19 pandemija?

Tikimės, kad vasaros krepšinio stovyklos įvyks. Vien dėl pačių vaikų. 6-7 mėnesiai karantino ir laiko be normalių treniruočių, kalbu apie mažiausius, - didelis laiko tarpas. Jie kiekvieną darbo dieną jungdavosi prie ekrano ir atlikinėdavo užduotis, kurias paruošdavo treneris. Tačiau jiems norisi ir bendravimo, aktyvaus laisvalaikio, pasibuvimo kartu.

Taigi planuojame, kad vasarą jau galėsime rengti tiek dienines stovyklas Klaipėdoje, tiek savaitines stovyklas Smalininkuose. Stovyklose norėsime pristatyti ir naujieną - modernią kamuolių padavimo mašiną „DrDisch“. Ja naudodamiesi krepšininkai gali pagerinti metimo techniką ir taiklumą.

Ar jaunieji krepšininkai aktyviai rezervuojasi vietas į stovyklas?

Taip. Mano auklėtiniai registruojasi ir jau dabar su nekantrumu laukia vasaros krepšinio stovyklų. Kviečiu ir kitus vaikus išbandyti vasaros krepšinio stovyklas.

Suprantu, kad didžiąją gyvenimo dalį skiri savo auklėtiniams ir varžyboms. O ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui? Kaip leidi laisvalaikį?

Mano mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas - važinėjimas dviračiu. Nuvažiuoji kokius 40 kilometrų, atsipalaiduoji ir vėl pradedi galvoti apie darbus. Taip pat mėgstu žiūrėti filmus, serialus, pabūti su draugų kompanija.

Man patinka dirbti krepšinio treneriu Klaipėdos krepšinio mokykloje. Mes, visi treneriai, jaučiame direktoriaus palaikymą. Visada pabrėžiama: kiek įdėsite darbo patys, tiek ir turėsite. Norisi su kiekviena diena tobulėti ir įrodyti, kad mes galime. Šito tikslo laikomės ir judame į priekį. Mūsų mokyklos tikslai ir lūkesčiai - patys aukščiausi.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder