Tai bus vos antrosios vasaros olimpinės žaidynės istorijoje, kai kiekviena šalis atidarymo ceremonijoje gali deleguoti po du vėliavnešius - tokia galimybė sudaryta nuo praėjusių olimpinių žaidynių Tokijuje, siekiant užtikrinti lyčių lygybę.
Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją ir lietuvaičių startus tiesiogiai transliuos TV3 televizija. Olimpinės žaidynės Paryžiuje vyks iki rugpjūčio 11 dienos.
Nors Klaipėda - trečias pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau jau daugiau nei dešimtmetį yra jaučiamas olimpiečių stygius: per paskutines 3 olimpines žaidynes mūsų miestui atstovauja vos po 1 ar 2 atletus.
Ir Paryžiuje klaipėdietiškų akcentų nebus daug - Prancūzijoje startuos vos dvi Klaipėdos irklavimo centre besitreniruojančios sportininkės - Dovilė Rimkutė ir Viktorija Senkutė.
Tiesa, jos abi gimė ne Klaipėdoje, tačiau jau kelerius metus atstovauja Klaipėdos irklavimo centrui ir dar liepos 1 dieną būtent iš Klaipėdos mūsų miesto valdžios buvo išlydėtos į olimpines žaidynes.
Jaukinasi olimpinį kanalą
Tiek D. Rimkutė, tiek V. Senkutė jau nuo praėjusios savaitės su Lietuvos irklavimo rinktine treniruojasi Prancūzijoje ir bando prisijaukinti olimpinį kanalą.
Abiems šioms irkluotojoms bus olimpinis krikštas. Olimpinėse žaidynėse irklavimo varžybos vyks liepos 26-rugpjūčio 3 dienomis.
Dar prieš išvykdamos į Prancūziją jos „Vakarų ekspresui“ teigė, kad į Paryžių tikrai nevyksta kaip turistės ir bandys kovoti dėl aukštų vietų.
Didelių vilčių kovoti dėl medalių teikia D. Rimkutė, kuri olimpiadoje dalyvaus dvivietės porinės valties rungtyje su patyrusia trakiete Donata Karaliene.
Ši pora 2023 metais iškovojo antrą vietą pasaulio čempionate, taip pat antros buvo ir šių metų Europos čempionate bei įrodė, kad gali varžytis su pajėgiausiomis irkluotojomis.
V. Senkutė olimpinį kelialapį Lietuvai iškovojo jau pernai pasaulio čempionate, užimdama 6 vietą vienviete valtimi, tačiau vėliau dar turėjo įveikti ir atranką tarp pajėgių mūsų šalies irkluotojų. Paskutinis atrankos etapas įvyko birželio mėnesį pasaulio taurės etape Liucernoje ir V. Senkutė vėl įrodė savo lyderės vardą.
Be to, ji šiais metais startavo ir Europos čempionate bei iškovojo šeštąją vietą.
„Jaudulio prieš olimpiadą tikrai yra, bet sykiu labai džiaugiuosi ir laukiu olimpinių žaidynių starto. Tai mano pirmosios olimpinės žaidynės, niekada negali žinoti, ar ne paskutinės. Bandysiu padaryti viską, kas priklauso nuo manęs. Noriu patirti tą akimirką ir realizuoti savo sukauptą patirtį“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Senkutė.
Ji dar pridūrė, kad pasiruošimas olimpinėms žaidynėms Klaipėdoje buvo daug lengvesnis, sklandesnis ir mergina jaučiasi tikrai gerai pasiruošusi.
Jai antrino D. Rimkutė: „Nuotaikos geros. Norisi, kad pati geriausia sportinė forma būtų pasiekta tada, kada reikės. Tikimės, kad bus tinkamas vėjas ir gera nuotaika. Stengiuosi labai apie varžybas negalvoti, bandysiu padaryti viską, ką galiu, kad galėčiau būti rami, jog dėl šio savo tikslo atidaviau visas savo jėgas, visą širdį“.
Olimpinio čempiono prisiminimai
Daugelis su liūdesiu priėmė faktą, kad šįkart tarp geriausių planetos atletų neišvysime Lietuvos (5x5) vyrų krepšinio rinktinės, kurioje visada būdavo Klaipėdos krepšininkų. Šįkart lietuviai varžysis tik trijulių (3x3) krepšinio varžybose, kurios dar nėra užsitarnavusios tokio didžiulio sirgalių dėmesio.
"Lietuva turi daug puikių sportininkų - ir plaukikų, ir irkluotojų, ir lengvaatlečių, ir penkiakovioninkų, bet reikia pripažinti, kad krepšinis mūsų šalyje - viena žiūrimiausių sporto šakų.
Šiemet dėl to, jog nebus Lietuvos 5x5 vyrų krepšinio rinktinės, olimpiadą stebėsiu su skaudančia širdimi.
Nieko nepadarysi: yra kaip yra. Kiti kalba, kad Lietuva - nebe krepšinio šalis. To tikrai nesakyčiau. Svarbu išsilaižyti tas žaizdas, padaryti išvadas, išlipti iš duobelės ir žygiuoti į priekį toliau. Lietuva tikrai dar grįš į pasaulio krepšinio elitą. Tuo tikiu„, - “Vakarų ekspresui" sakė vienas tituluočiausių Lietuvos krepšininkų, klaipėdietis Modestas Paulauskas.
Jis savo gausioje trofėjų kolekcijoje turi ir du olimpinius medalius - 1968 metų Meksikos olimpiadoje iškovojo bronzą ir 1972 metais Miunchene pasipuošė auksu.
Jis prisiminė, kad olimpinių žaidynių duris pravėrė būdamas 23 metų per Meksikos olimpines žaidynes.
„Nedaug trūko, kad į olimpines žaidynes būčiau patekęs ir 19-kos metų. Tada buvau tryliktas žaidėjas ir treneris mane pasikvietė bei pasakė: “Esi dar jaunas, viskas prieš akis, nepyk". Pamenu, kad tada olimpinės žaidynės vyko rudenį, aš po stovyklos, nepatekęs į žaidynes, važiavau namo. Buvo šalta, šlapia, niūru... Supratau, kad tokiomis akimirkomis svarbiausia nepulti į paniką, o dar labiau dirbti, stengtis bandyti tobulėti.
Įdomu tai, kad po šešių mėnesių per Europos čempionatą aš jau patekau į startinį rinktinės penketą ir net buvau pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju. Kai 1968 metais patekau į Meksikos olimpines žaidynes, itin didžiulį įspūdį paliko olimpinis kaimelis: dešimt tūkstančių geriausių pasaulio sportininkų, pasipuošusių įvairių spalvų atributika, kostiumais, liejosi tautinės dainos.
O olimpinių žaidynių atidarymas - tarsi pasaka, sapnas. Vaizdo ir jausmų neįmanoma apsakyti žodžiais: stadiono didybė ir tribūnose masės žmonių... Tiesiog eini ir užgniaužia kvapą, jauti net savotišką žaidynių skonį.
O ir olimpiniame kaimelyje visi draugiški lyg viena šeima: eini po olimpinį kaimelį, keitiesi su kitais ženkliukais, maloniai pabendrauji...
Klausiate, koks jausmas tapti olimpiniu čempionu? Pasakysiu paprastai, neapsakomas. Nesinori nei miegoti, nei valgyti, sielą užplūsta vidinis pakilimas. Tačiau stengiesi išlikti žmogumi, netapti lėle barbe ar panašiai. Negalima pakilti aukščiau žemės, nes anksčiau ar vėliau gali labai skaudžiai nukristi žemyn. Visada svarbiausia išlikti paprastu žmogumi. Aš vadovaujuosi tokia logika", - kalbėjo M. Paulauskas.
Tai, kad Klaipėda per pastaruosius metus paruošia gana mažai olimpiečių, M. Paulauskas tragedija nelaikytų.
„Klaipėda - jūrinis miestas. Juk vieną dieną bangos būna didesnės, kitą dieną - mažesnės. Taip pat yra ir gyvenime. Klaipėda visada buvo sportiškas miestas. Nereikia nuleisti rankų“, - sakė olimpinis čempionas.
Šlovinga mūsų miesto sporto istorija
„Vakarų ekspresas“ peržvelgė olimpinių žaidynių istoriją ir surinko duomenis apie Klaipėdos olimpiečius: buvo laikai, kai Klaipėdai vienose olimpinėse žaidynėse atstovaudavo ir po 10-15 sportininkų, o ir sporto šakų įvairovė buvo išties plati.
Nuo nepriklausomybės laikų pati gausiausia klaipėdiečių sportininkų brigada varžėsi 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse.
Tąkart mūsų miestui atstovavo net 15 atletų: dviratininkai - Linas Balčiūnas (atsarginis), Artūras Kasputis (iškovota 10 vieta), Remigijus Lupeikis (11 vieta), Rasa Mažeikytė (6 vieta), Raimondas Vilčinskas (nebaigė distancijos), Jonas Romanovas (nebaigė distancijos), Mindaugas Umaras (11 vieta), Artūras Trumpauskas (11 vieta); plaukikas Mindaugas Bružas (18 vieta), sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas (19 vieta), imtynininkas Ričardas Pauliukonis (9 vieta), šiuolaikinės penkiakovės atstovas Andrejus Zadneprovskis (12 vieta) bei krepšininkai - Rytis Vaišvila, Eurelijus Žukauskas ir Saulius Štombergas.
Pastarieji trys krepšininkai mūsų miestui ir visai Lietuvai padovanojo olimpinių žaidynių krepšinio turnyro bronzos medalius.
Po devynis klaipėdiečius dalyvavo 2000 metais Sidnėjaus ir 2004 metais Atėnų olimpinėse žaidynėse.
Sidnėjuje vėl žibėjo mūsų krepšininkai E. Žukauskas ir S. Štombergas, padėję Lietuvai iškovoti bronzos medalius. Šiose žaidynėse dalyvavę dviratininkai: A. Kasputis (25 vieta), R. Lupeikis (nebaigė varžybų), R. Mažeikytė (11 vieta), S. Šarkauskas (nebaigė varžybų); imtynininkas R. Pauliukonis (17 vieta), A. Zadneprovskis (7 vieta) bei sunkiaatletis R. Vyšniauskas (11 vieta) liko be apdovanojimų.
Atėnuose varžėsi šie klaipėdiečiai: dviratininkai - R. Vilčinskas (8 vieta), Tomas Vaitkus (8 vieta); sunkiaatletis Ramūnas Vyšniaukas (5 vieta), plaukikas Pavelas Suškovas (26 vieta), irkluotojas Einaras Šiaudvytis (14 vieta), krepšininkai - Arvydas Micijauskas, E. Žukauskas ir S. Štombergas (4 vieta) bei sidabro medalį iškovojęs šiuolaikinės penkiakovės atstovas A. Zadneprovskis.
Minėtose žaidynėse krepšininkai ir sunkiaatletis R. Vyšniauskas buvo itin arti apdovanojimų pakylos.
1992 metais Barselonos olimpiečių pagrindą sudarė irkluotojai - Violeta Bernotaitė, Violeta Lastakauskaitė (abi liko dešimtos), Ričardas Bukys ir Zigmantas Gudauskas (abu liko 17-ti). Taip pat Lietuvos uostamiesčiui atstovavo dviratininkas Saulius Šarkauskas (23 vieta) ir lengvaatletis Benjaminas Viluckas (21 vieta).
2008 metais Pekino olimpinėse žaidynėse varžėsi dvi lengvaatletės: L. Grinčikaitė (17 vieta), E. Staišiūnaitė (34 vieta), sunkiaatletis R. Vyšniauskas (nebuvo klasifikuotas) bei bronzos medalį iškovojęs šiuolaikinės penkiakovės atstovas A. Zadneprovskis.
2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo keturi klaipėdiečiai: lengvaatlečiai - L. Grinčikaitė (17 vieta) ir Eglė Staišiūnaitė (34 vieta) bei dviratininkai - Ramūnas Navardauskas (plento lenktynėse 46 vieta, atskiro starto lenktynėse 21 vieta) ir Gediminas Bagdonas (plentas, grupinės lenktynės - 59 vieta).
2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Klaipėdai atstovavo vos vienas sportininkas - sunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Jis į uostamiestį grįžo pakelta galva ir su fanfaromis - iškovotas bronzos medalis.
Jam Klaipėdos centre buvo surengtos iškilmingos sutiktuvės: susirinko minia žmonių, tarp kurių būrys Klaipėdos valdžios ir sporto vadovų, atletų, trenerių ir šiaip eilinių klaipėdiečių bei miesto svečių.
Tuomet A. Didžbalį ir jo trenerį Bronislavą Vyšniauską su įjungtais švyturėliais lydėjo policijos ekipažas. Tuoj pat mūsų olimpiniams prizininkams ant kaklo buvo uždėti ąžuolo vainikai ir jie pakilo į sceną. Specialiai olimpiniam prizininkui dainą atliko ir daininikas Donatas Montvydas, taip pat koncertavo Vilius ir Violeta Tarasovai, Steponas Januška ir grupė „Man-go“.
Paskutinioji vasaros olimpiada vyko ne 2020 metais, o metais vėliau - 2021 metais. Tuomet dėl pandemijos nukeltoje olimpiadoje, vykusioje Tojijuje, dalyvavo du Klaipėdos atstovai - imtynininkas Mantas Knystautas ir sunkiaatletis Arnas Šidiškis. Abu jie iškovojo 11 vietą.
Laikai, kai žibėjo auksas
Buvo laikai, kad Klaipėdos dviratininkai olimpinėse žaidynėse žibėjo pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Tai buvo 1988 metais Seulo olimpinėse žaidynėse. Tąkart klaipėdiečiai atstovavo Tarybų sąjungos (TSRS) rinktinei, kadangi nepriklausomos Lietuvos valstybės nebuvo.
Būtent 1988 metų olimpiada mūsų dviratininkams buvo tarsi aukso amžius: Gintautas Umaras tapo ne tik individualių varžybų, bet ir komandinių varžybų olimpiniu čempionu. Taip pat komandą sudarė A. Kasputis ir M. Umaras.
Tiesa, aukso medalis iš klaipėdiečių neatiteko tik M. Umarui. Jis dalyvavo tik komandinių persekiojimo lenktynių ketvirtfinalio kovoje, o finale ši vieta buvo užleista kitam TSRS rinktinės atstovui. Tais laikais patekti į Tarybų sąjungos rinktinę buvo didžiulis pasiekimas.
Vos po vieną olimpietį Klaipėda turėjo ir 1928 metais Amsterdamo olimpinėse žaidynėse (lengvaatletis Hansas Švimėnas, 100 m. 63-71 vieta, 200 m. 31-34 vieta), ir 1968 metais Meksiko olimpinėse žaidynėse (krepšininkas Modestas Paulauskas, 3 vieta), ir 1972 metais Miunchene (krepšininkas Modestas Paulauskas, 1 vieta), ir 1980 metais Maskvos olimpinėse žaidynėse (lengvaatletė Jadvyga Putinienė, 11 vieta).
Olimpinės žaidynės yra kiekvieno olimpinio sporto sportininko svajonė. Į jas patekti - prestižas ir aukščiausias įvertinimas.
Gausi Lietuvos delegacija
Iš viso Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 32 sporto šakose varžysis net 10 500 sportininkų - 5 250 vyrai ir tiek pat moterų.
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus 50 sportininkų.
"Apvalus pusšimtis - tiek sportininkų garbingai gins Lietuvos garbę Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Ypatingais metais, kai mes minime ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmetį. Būtent Prancūzijos sostinėje lygiai prieš šimtą metų Lietuva sulaukė savo olimpinio debiuto, tad šie metai mums išties simboliniai.
Labai kviečiame visus Lietuvos sirgalius širdingai palaikyti kiekvieną sportininką, nepriklausomai nuo to, kokią vietą užims rezultatų lentelėje. Reikia suprasti, kad vien patekimas į olimpines žaidynes ir dalyvavimas jose - ypatingas pasiekimas, kiekvieno sportininko svajonė. Net ir paskutinė užimta vieta yra verta pagarbos. Vienybė - didžiausias olimpinis laimėjimas ir būtent su tokia žinute žengsime į olimpinį Paryžių", - sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Lietuvos delegacijoje dar yra 49 treneriai ir aptarnaujančio personalo nariai. Paryžiuje su mūsų rinktine dirbs 11-os medikų komanda iš Lietuvos.
Lietuvos sportininkai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse: Plaukimas: Danas Rapšys, Rūta Meilutytė, Aleksas Savickas, Kotryna Teterevkova, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas, Andrius Šidlauskas. Lengvoji atletika: Mykolas Alekna, Martynas Alekna, Andrius Gudžius, Ieva Gumbs (disko metimas), Liveta Jasiūnaitė, Edis Matusevičius (ieties metimas), Dovilė Kilty, Diana Zagainova (trišuolis), Gabija Galvydytė (800 m bėgimas), Modesta Justė Morauskaitė (400 m bėgimas), Airinė Palšytė (šuolis į aukštį). Irklavimas: Viktorija Senkutė, Giedrius Bieliauskas (vienviečių valčių klasė), Dovilė Rimkutė, Donata Karalienė (porinių dviviečių valčių klasė), Kamilė Kralikaitė, Ieva Adomavičiūtė, Domantas Stankūnas, Dovydas Stankūnas (pavienių dviviečių valčių klasė). Šiuolaikinė penkiakovė: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė. Baidarių ir kanojų irklavimas: Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas, Artūras Seja, Andrej Olijnik. Žirginis sportas: raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab (dailusis jojimas), raitelis Andrius Petrovas ir žirgas Linkols (konkūrai). Buriavimas: Viktorija Andrulytė, Rytis Jasiūnas. Breikas: Dominika Banevič. Imtynės: Mindaugas Venckaitis, Gabija Dilytė. Sportinė gimnastika: Robert Tvorogal. Dviračių sportas: Rasa Leleivytė, Olivija Baleišytė, Vasilijus Lendel. Paplūdimio tinklinis: Monika Paulikienė, Ainė Raupelytė. 3x3 krepšinis: Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Evaldas Džiaugys, Šarūnas Vingelis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą