Eurolyga apsisprendė: finalo ketvertas pirmą kartą atkeliaus į Kauną

Kaunas gali pradėti rengtis didelei krepšinio fiestai kitų metų pavasarį. Elitinį žemyno klubų turnyrą organizuojanti Eurolyga nusprendė, jog šio sezono čempionas paaiškės Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Svarbiausios ketverios Eurolygos rungtynės 2022–2023 m. sezoną vyks Kaune.

Nors tai neskelbiama oficialiai, keli skirtingi šaltiniai 15min patvirtino, kad Eurolyga apsisprendė finalo ketverto turnyrą gegužę rengti „Žalgirio“ arenoje.

Taip pat nuspręsta, kad 2023–2024 metų sezono Eurolygos finalinės kovos vyks Berlyne.

Kauno varžovu pastaruoju metu laikytas Dubajus turėtų sulaukti Eurolygos finalo ketverto 2024–2025 m. sezono finiše, bet dėl Jungtinių Arabų Emyratų sostinės galutinio susitarimo dar nėra.

„Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas patvirtino, kad Kauno klubas tęsia procesinius darbus pagal Eurolygos reikalavimus, bet oficialaus patvirtinimo dar nėra sulaukęs.

„Kalbos vyksta. Tačiau mūsų pozicija – kol konkretaus paskelbimo nėra, neturiu ir ką komentuoti, – sakė P.Motiejūnas. – Mūsų darbai vyksta taip pat, kaip ir prieš du mėnesius. Girdime, kad turime pasitikrinti viena, paanalizuoti kita. Procesas vyksta, bet datos lieka neaiškios, nors viskas ir labai vėluoja dėl finalo ketverto paskelbimo.

Mano ir mūsų organizacijos pozicija lieka ta pati: kol parašai nesudėti, nėra ką komentuoti, nors derybos ir kalbos vyksta – to neslepiu.“

Sezonas geras „Žalgiriui“ ir rezultatų, ir lankomumo prasme

„Žalgiris“ ne pirmąjį kartą siekė teisės surengti finalo ketverto turnyrą, kuris įprastai trunka kelias dienas ir kuriame Kauno krepšininkai patys yra dalyvavę du kartus per klubo istoriją.

1999 metais Miunchene Jono Kazlausko treniruojamas „Žalgiris“ vienintelį kartą per klubo istoriją iškovojo Eurolygos čempionų titulą. 2018 metais Belgrade žalgiriečiai, vadovaujami Šarūno Jasikevičiaus, iškovojo trečią vietą, mažajame finale įveikę Maskvos CSKA.

Šį sezoną Kauno klubas vėl netikėtai įžiebė viltis, nes esant dabartiniam turnyro modeliui taip veržliai pradėti Eurolygos varžybų iki šiol nebuvo pavykę.

Su 6 pergalėmis per 10 rungtynių Kazio Maksvyčio vyrai rikiuojasi šešti tarp 18-os komandų.

Reguliariajame sezone sužaidus beveik trečdalį rungtynių, turnyre pirmauja Stambulo „Fenerbahče“ (9:1), o 2–5 vietas dalinasi keturi klubai: Š.Jasikevičiaus treniruojama „Barcelona“ su Roku Jokubaičiu, Pirėjo „Olympiakos“, Madrido „Real“ ir „Monaco“, kuriame žaidžia Donatas Motiejūnas.

Standings provided by Sofascore

2017–2020 m. Eurolygos lyderiu pagal arenos lankomumą buvęs „Žalgiris“ šį sezoną fiksuoja rekordinę sausakimšos salės seriją.

Kai po liūdno praėjusio sezono, kada „Žalgiris“ finišavo paskutinis 15-as Eurolygoje ir liko tik trečias LKL, pasikeitė didžioji dalis žaidėjų, lūkesčiai nebuvo aukšti, bet Kauno krepšininkai startavo taip, kad žiūrovai ėmė plūsti į areną.

15,5 tūkst. vietų salė buvo sausakimša per trejas pastarąsias namų rungtynes, o klubas skelbia, kad visi bilietai yra išpirkti ir į tris artimiausius mačus Kaune: su Atėnų „Panathinaikos“, Stambulo „Anadolu Efes“ ir Madrido „Real“.

Pagal vidutinį lankomumą „Žalgiris“ yra antras Eurolygoje (vid. 14073), į priekį užleisdamas tik Belgrado „Partizan“ (vid. 16830).

Būtent Belgrade Eurolygos finalo ketverto turnyras vyko praėjusį sezoną, kai Serbijos sostinė perėmė šią teisę iš Berlyno, sezono metu dar sprendusio pandemijos klausimus Vokietijoje.

Todėl Berlynas vėl sulauks savo šanso kitą sezoną, o šį kartą Eurolygos finalo ketverto kovos atkeliaus į Kauną.

Tai reiškia šiuos dalykus:

Kaune per tris dienas įvyks keturi svarbiausi Eurolygos mačai: du pusfinaliai, rungtynės dėl trečios vietos ir finalas;

Nebūtinai į turnyrą pateks vieną mažiausių biudžetų (11 mln. eurų) turnyre valdantis „Žalgiris“, bet didelė tikimybė, kad į Kauną grįš Š.Jasikevičius ir R.Jokubaitis, nes jų atstovaujama „Barcelona“ vėl yra viena Eurolygos favoričių;

Tuo pačiu metu vyks ir Eurolygos jaunimo finalinės varžybos, kuriose dalyvaus ir „Žalgirio“ jaunieji (iki 18 metų) žaidėjai;

Nuo poros tūkstančių iki dešimties tūkstančių sirgalių gali atvykti į kelių dienų turnyrą, bet tai veikiausiai lems, kurios komandos iškops į finalo ketvertą: vieni klubai (kaip „Olympiakos“, „Fenerbahče“, „Maccabi“) įprastai sulaukia didelio palaikymo ir užsienyje, o paskui kitas stiprias ekipas, tarp jų ir praėjusių dvejų metų čempioną Stambulo „Anadolu Efes“, keliauja negausios aistruolių grupės.

Kokia renginio kaina?

Spalio pradžioje apie paraišką dėl pageidavimo rengti Eurolygos finalo ketverto turnyrą pateikęs „Žalgirio“ prezidentas Paulius Motiejūnas teigė, kad Kaune gegužę galėtų apsilankyti apie 10 tūkst. aistruolių.

„Svarbu, kad mes, kaip klubas, negausime jokios naudos – nei finansinės, nei sportinės. Tiesiog norime atvesti į Lietuvą didžiausią klubinio krepšinio renginį, koks tik gali būti“, – spaudos konferencijoje tada tvirtino „Žalgirio“ vadovas.

Tiesa, nors pajamos už bilietus (apie 4 mln. eurų) atitektų Eurolygai, Kaunas galėtų pretenduoti į sirgalių išleidžiamus pinigus, o areną Nemuno saloje valdantis „Žalgiris“ galėtų tikėtis uždarbio iš nuomos ir prekybos punktų renginio metu.

Paulius Motiejūnas / zalgiris.lt nuotr.

Paulius Motiejūnas / zalgiris.lt nuotr.

Prieš keletą metų P.Motiejūnas yra sakęs, kad tokio turnyro surengimas kainuotų nuo 1 mln. iki 1,5 mln. eurų, bet laikai pasikeitė.

Realu, kad dabar reikėtų apie 3 mln. eurų.

Spalį, pristatydamas idėją, P.Motiejūnas neįvardino reikiamos sumos, kurią „Žalgiris“ iš pradžių vylėsi surinkti iš trijų šaltinių: Kauno savivaldybės, šalies Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės, nes sostinėje galbūt apsigyventų dalis sirgalių.

Vilnius iškart atmetė „Žalgirio“ prašymą. Vyriausybės atstovai suko galvą ilgiau, bet po kelių savaičių irgi atsakė, jog kriziniais metais prisidėti neketina.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas spalį kalbėdamas su 15min teigė, kad „Žalgiris“ ministerijos prašė milijono eurų. Trečiadienį jis patvirtino, kad nutarimas dėl finansavimo neskyrimo nesikeičia ir pridūrė, jog Vyriausybė galėtų prisidėti prie tam tiktų infrastruktūros iššūkių sprendimų Eurolygos finalo ketverto metu.

Kauno savivaldybė iškart pažadėjo dalį paramos, bet nebuvo įvardyta, kokia tai būtų suma, jos neatskleidė ir žurnalistų klaustas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

15min žiniomis, kalbėta apie 1,5 mln. eurų paramą iš miesto, kuris irgi rengiasi savivaldos rinkimams kitų metų pavasarį.

„Nuo pat pradžių, vos tik „Žalgiriui“ pranešus apie galimybę organizuoti Eurolygos finalo ketvertą, miestas įsipareigojo nebėgti nuo atsakomybės ir prisidėti. Jeigu tai įvyktų Kaune, miesto skiriama suma siektų pusantro milijono eurų“, – į 15min užklausimą atsakė Kauno miesto mero pavaduotojas Andrius Palionis:

Ankstesnių finalo ketvertų rengėjai už teisę organizuoti renginį ir išlaidas infrastruktūrai atnaujinti arba sukurti paklodavo apie 4 mln. eurų.

Apie 5 mln. eurų biudžetu prieš trejus metus disponavo Vitorija – už Kauną mažesnis 250 tūkst. gyventojų Ispanijos miestas, kuriam netikėtai atiteko galimybė priimti 2019 m. Eurolygos svarbiausias kovas.

P.Motiejūnas teigė, kad Kaunas galėtų surengti finalo ketvertą už mažesnę sumą, bet dar nenorėjo įvardinti – kokią.

„Palaukim, – siūlė Kauno klubo vadovas. – Vis dėlto, tai savivaldybės pinigai, kai bus aišku, viskas bus vieša. Dabar negaliu komentuoti, kol nesudėti parašai.“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder