Į Lietuvą grįžęs Šaras – apie „Žalgirio“ spurtą, LKF rinkimus ir sūnaus adaptaciją

Kauniečiai šią savaitę galės gardžiuotis triguba Eurolygos krepšinio doze.

Trečiadienį ir penktadienį namų rungtynes Nemuno saloje žais „Žalgiris“. O krepšinio savaitę laikinojoje sostinėje atidarys Stambulo „Fenerbahče“, treniruojama Š.Jasikevičiaus.

Dėl neramios padėties Artimuosiuose Rytuose, Turkijos valdžia vis dar nerekomenduoja Izraelio komandai vykti į šią šalį, tad antrus metus paeiliui „Fenerbahče“ akistata su Tel Avivo „Maccabi“ vyks Lietuvoje – antradienį 20.30 val. „Žalgirio“ arenoje.

Šių metų pradžioje, sausio 4-ąją, Turkijos ekipa nušlavė „geltonuosius“ iš Izraelio Panevėžyje, kur „Fenerbahče“ pergalę 109:74 išvydo beveik 3 tūkst. žmonių.

Bet gimtajame mieste Šaras panašaus palaikymo nesitiki – atvykęs į Kauną jis atskleidė, jog „Fenerbahče“ norėjo žaisti kitur.

„Galiu pasakyti tą patį, ką ir pernai – mes norėjome žaisti Vokietijoje. Ten tiek Miunchene, tiek Berlyne mums geriausias palaikymas būtų, – teigė Š.Jasikevičius. – Vokietija nesigavo, nežinau, kas dar buvo, bet Kaunas, kaip ir pernai, nebuvo viena iš pirmųjų opcija. Ypač tą savaitę, kai „Žalgiris“ žaidžia du mačus Eurolygoje. Nelaukiam labai daug žiūrovų, bilietų parduota labai mažai. Nieko gero.“

Prieš beveik metus prie „Fenerbahče“ vairo stojęs lietuvis jau pirmuoju bandymu sugebėjo sugrąžinti Stambulo ekipą į Eurolygos finalo ketvertą ir užmauti jai Turkijos čempionės karūną.

Vasarą turkai persiviliojo „Maccabi“ žvaigždes Wade'ą Baldwiną ir Bonzie Colsoną, pasirašė sutartis su Nicolo Melli, Devonu Hallu ir Khemu Birchu, nustebino Europos krepšinio mėgėjus į Senąjį žemyną sugrąžindami Bobaną Marjanovičių ir į pagrindinę sudėtį įtraukė latvį Artūrą Žagarą.

Tiesa, jau pirmajame sezono mače Šaro planus sujaukė sudėtinga Scottie Wilbekino trauma, išvedusi snaiperį iš rikiuotės visam likusiam sezonui. „Fenerbahče“ į netektį sureagavo pasirašydama kontraktą su Eurolygoje debiutuojančiu Skylaru Maysu, kuris jau sužaidė pirmąsias savo rungtynes praėjusią savaitę.

Iš viso per penkis turus „Fenerbahče“ yra iškovojusi tris pergales (prieš Pirėjo „Olympiakos“, Stambulo „Anadolu Efes“ ir Berlyno ALBA) bei patyrė du pralaimėjimus namuose (prieš Belgrado „Crvena zvezda“ ir Atėnų „Panathinaikos“). Turnyro lentelėje „kanarėlės“ dalinasi 3-10 vietas, nusileisdamos tik dviem buvusioms Šaro komandoms – „Žalgiriui“ ir „Barcelona“ (jo turi po 4 pergales).

Iš pradžių tik pro kamputį pažiūrėjęs į jį laukiančią žiniasklaidos atstovų minią, Š.Jasikevičius sustojo ilgam pokalbiui apie savo komandą, Roką Jokubaitį, Kauno „Žalgirį“, Lietuvos krepšinio federacijos situaciją, naują rinktinės vedlį ir savo sūnaus adaptaciją turkiškame krepšinyje.

– Po pralaimėjimo „Panathinaikos“ teigėte, kad pasigedote žaidėjų vienybės. Ar tai pavienis atvejis, ar neraminantis dalykas sezono starte?

– Yra situacijų. Reikia sulipdyti kolektyvą, labai daug naujų žaidėjų. Patys žinote situaciją su penktais numeriais, su traumomis. Yra reikalų šiemet.

– Vasarą buvo daug aptarinėjamas Wade'as Baldwino atvykimas. Kaip sekasi jį integruoti?

– Gerai. Wade'as, reikia suprasti, nežaidė apie keturis mėnesius. Du mėnesius nežaidė, kai buvo traumuotas po serijos, du mėnesius nežaidė vasarą. Keturis mėnesius nežaisti, atvažiuoti į naują komandą, kur filosofija labai skirtinga nuo buvusios komandos, nėra lengva. Mes jį suprantame, padedame. Bet jo integracija, sakyčiau, sekasi puikiai.

– Daug trenerių dabar Europoje kalba apie rinkos negailestingumą. Jūs irgi nėrėte į rinką, iš kurios pasiėmėte Skylarą Maysą. Kaip jam sekasi persiorientuoti prie kitokio krepšinio ir ar pajutote rinkos sunkumą ieškodami žaidėjo?

– Sunku pasakyti. Rinka tokia įdomi, kad galvoji vieną dalyką, informacija ateina kita. Iš pradžių galvojom, kad aukštaūgių rinka bus labai didelė, paskui gavosi, kad atvirkščiai – aukštaūgių rinkoje nėra, gynėjų kažkiek daugiau. Žiūrėsim, kaip čia bus su Skylaru. Kažką sakyti po savaitės nėra logiška. Reikia laukti, kentėti. Kažkaip reikia taškus rinkti, kad nenutoltume nuo priekio. Daugiau čia nėra ką pasakyti.

– Vienas skambiausių tarpsezonio perėjimų buvo Bobanas Marjanovičius. Ką sužinojote apie šį savo žaidėją per pirmus mėnesius ir kaip jūsų akimis sekasi išryškinti jo stiprybes ir paslėpti trūkumus Eurolygoje?

– Sunkiai kol kas sekasi. Dar vienas žmogus, kuris nežaidęs labai daug laiko. Labai sunku suprasti, kiek jis gali pridėti. Tai yra specifinių rungtynių, specifinių oponentų, specifinių momentų žaidėjas. Reikia iš naujo priprasti prie to, kada jis gali, prieš ką gali žaisti. Jis supranta savo vaidmenį, su tuo vaidmeniu yra susitaikęs. Jis – ne vaikas. Už aikštelės ribų su juo bendravimas yra labai fainas, jis tikrai fantastinis žmogus.

– Jūsų komandoje vaidmenį gauna ir Artūras Žagaras, debiutuojantis Eurolygoje. Kaip jam sekasi įlipti į Eurolygos batus?

– Super. Net kiek sakyčiau ne tiek žaidimas maloniausia, kiek jo treniravimasis, atsinešimas į darbą. Norėtųsi, kad išliktų sveikas, sužaistų 10 mėnesių. Ir jam dėl to būtų geriau, nes traumos jį apsunkina. Kiekvieną sykį, kai įmetu jį į aikštę, jis duoda kažką. Jis praktiškai nusprendė rungtynes su „Anadolu Efes“. Tikrai labai gerai treniruojasi, labai gerai dirba. Statome jį į blogą situaciją, nes atvažiavus naujiems žaidėjams, norisi integruoti juos, o Žagaras truputį į šoną nustumtas. Bet sakau, atsinešimas ir pagalba komandai labai super.

– Rytoj prieš jus stos ir gerai pažįstamas Rokas Jokubaitis. Ar jis tarėsi su jumis prieš priimdamas sprendimą žaisti „Maccabi“?

– Šnekėjome, bandėme padėti ne kažkiek jam tiesiogiai, bet kiekvienas žaidėjas yra atsakingas už savo sprendimus. Jis pasirinko šitą, reikia jam tiesiog ištraukti iš jo maksimumą.
Suprasti akimirksniu

   R.Jokubaitis apie pokalbį su Š.Jasikevičiumi prieš pasirašant sutartį su „Maccabi“: „Truputį bendravome dar iki mano sprendimo priėmimo. Norėjau pasiklausti, nes Šaras žino, kaip ir kas mano karjerai geriausia būtų. Truputį pakalbėjome, bet jis nesakė, kad turėčiau eiti ten ar ten. Tiesiog pabendravome.“

– Ar nustebino, kad sezono pradžioje jis tapo Tamiro Blatto dubleriu Tel Avivo komandoje?

– Nežinau. Čia Europoje sunku pasakyti, kas yra dubleriai. Šiuolaikiniame krepšinyje dubleris yra tas, kuris sėdi paskutines 5-6 minutes ant suolo. Nežinau, ar jis ir sėdi per tas minutes.

– „Žalgiris“ kartu su „Barcelona“ kol kas pirmauja Eurolygoje. Ar stebina tai?

– Kažkiek minimaliai stebina. Aišku, ta komanda surinkta jau matėsi, kad labai fiziška, su labai gera gynyba. Su ta gynyba daug ką jie perlaužia. Tai, ką jie padarė, iškovodami dvi stiprias pergales Italijoje, atsilieps kažkur, jeigu neišbarstys taškų. Tai – rimtos pergalės. Tos pačios geros rungtynės prieš „Barcelona“, prieš „Olympiakos“ sugrįžimas. Komanda tikrai su charakteriu, antrų metų treneriu. Kažkiek stebina, bet ne tiek jau daug.

– „Žalgirį“ į priekį tempia Dovydas Giedraitis. Ar jūs matėte jame tokį potencialą, kaip jis žaidžia šio sezono pradžioje?

– Aš galvojau, kad jis bus geresnis puolime, blogesnis gynyboje. Gavosi atvirkščiai. Jis tapo elitiniu gynyboje. Jaučiasi, kad yra reikalingas komandai, tai ir jam maloniau. Aišku, tas puolimas ateina iš gynybos. Toks klasikinis variantas, kai viskas prasideda nuo gynybos. Jau žiūri, kad net ir Eurolygoje jo puolimas vejasi jo gynybą. Dėl to tik maloniau rinktinei ir Lietuvos ateičiai.

– Turkijos žiniasklaidai negailite spragilų dėl aktyvumo. Ar čia vaizdelis smagesnis (Š.Jasikevičių oro uoste sutiko keliolika žiniasklaidos atstovų – aut. past.)?

– Jeigu dar nenuėjau į autobusą, reiškia buvau truputį pasiilgęs šito. Tikrai norėtųsi daugiau to dėmesio tenai. Bent jau kad nelygintų savęs su lietuviais, graikais ar serbais, nes dėmesys yra visai kitoks (šypsosi).

– Ar jūsų akimis Eurolyga šiemet stipriausia istorijoje?

– Kiekvienais metais tą patį sako. Ypač tie, kuriems reikia užkurti „reikalą“ Eurolygos sezono pradžioje. Nežinau, kuo ji skiriasi nuo kitų metų. Žaidėjų mažėja. Aišku, šiais metais truputį sugrįžo vardų iš NBA, bet kol kas jie dar tik vardai.

– Lietuvos krepšinyje intensyvus buvo rugsėjis, rinktas naujas LKF prezidentas. Jūs palaikėte Robertą Javtoką, bet Mindaugas Balčiūnas kartojo, kad nebus problemų bendrauti ir su kitoje pusėje esančiu krepšinio elitu. Kaip žiūrite į situaciją?

– Žiūriu, kad tie žmonės, kurie balsuoja, jiems tokia situacija tinka. Tuo viskas ir pasakoma. Per rinkimus bandai kažką padėti, bandai, kad būtų geriau. Nesinori, bet norisi kištis dėl bendro tikslo. Situacija, mano manymu, tikrai žiauriai bloga. Bet tie, kurie rinko, galbūt jiems gera. Jie renka toliau.

– Jeigu M.Balčiūnas skambintų kažko pasiteirauti...

– Jeigu bobutė... Labai jau paprastai (šypsosi).

– Rinktinė turi naują trenerį Rimą Kurtinaitį. Su juo esate susidūręs ir Lietuvoje, ir Eurolygoje. Kaip jūsų manymu atrodys Kurtinaičio rinktinė?

– Panašiai ir atrodys – su daug klasikinės tranzicijos, kamuolio judėjimu į kairę, į dešinę. Rimas visą laiką žaisdavo panašiai, čia jo braižas – bandyti žaisti greitai. Reikia laukti, žiūrėti. Dar sunku spręsti. Bus ir kitokie langai, dėl to žmonės laukia vasaros. Reikia laukti ir palaikyti.

– „Fenerbahče“ gretose jau yra ir antras Jasikevičius. Kaip sekasi jūsų sūnui Lukui ir kiek jo patirtis skiriasi nuo ispaniškos krepšinio mokyklos?

– Lėčiau viskas. Ne tie greičiai, mažiau detalių. Mažiau aiškiai išvystyta jaunimo krepšinio sistema ir programa. Viskas daugiau improvizacija. Ispanijoje kad ir kokios komandos žaisdavo, jos vis tiek turėdavo panašų braižą. Aišku, skirdavosi lygis, bet braižas panašus. Čia skiriasi viskas, tikrai viskas lėčiau, daugiau fiziškumo. Žiūrėsime.

– „Fenerbahče“ organizacijoje dabar dirba ir kitas labai garsus treneris Jose Mourinho. Ar teko su juo bendrauti ir kokį ryšį palaikote su šiuo buvusiu Madrido „Real“ strategu?

– Neteko bendrauti, dar neteko.