Mūsų rinktinės vyrai Šarūnas Vingelis, Evaldas Džiaugys, Aurelijus Pukelis ir Gintautas Matulis po grupės varžybose pirmųjų dviejų iš eilės pralaimėjimų (prieš latvius ir prancūzus) Paryžiuje nesutriko, rado stiprybės ir jėgų atsitiesti ir galiausiai Lietuvai nukalė bronzos medalius.
Šie vyrai kartu su treneriu Dainiumi Novicku savo svajonės - olimpinių žaidynių medalių - link žygiavo šešerius metus ir iškovojo bronzą, kuri anot mūsų šalies didvyrių, prilygsta auksui.
Lietuviai mažajame finale rezultatu 21:18 nugalėjo ne bet ką, o Tokijo olimpiados čempionus - latvius.
„Prieš šias rungtynes sakiau, kad laimės tie, kurie bus tvirtesni psichologiškai, ir kas labiau norės. Jiems irgi sunku.
Jie iš pradžių laimėjo visas septynerias rungtynes, o po to pusfinalyje pralaimėjo prancūzams, nors irgi buvo favoritai. Po to ir jie sėdėjo nunarinę galvas.
Sakiau savo komandai, kad latviai ne tokie alkani, kaip mes, nes jau turi auksą. O mums ši bronza tai tas pats, kaip auksas.
Visi mes atiduodame ir sveikatą, ir širdį, ir laiką. Visa komanda, kiekvienas jos narys. Gal šis laimėjimas įkvėps proveržį, gal daugiau žmonių norės žaisti 3x3 krepšinį.
Mes įrodėme, kad galima laimėti olimpinį medalį. Aišku, ne bet kas gali tai padaryti, reikia pasitreniruoti“, - kalbėjo Lietuvos rinktinės treneris D. Novickas.
Jis pabrėžė, kad išsipildė iškart net dvi svajonės: viena - patekti į olimpines žaidynes, kita - laimėti olimpinį medalį.
„Tai dabar gal jau reikia galvoti apie 2028 metų Los Andželo sidabrą. Reikia kilti“, - entuziazmo pagautas kalbėjo D. Novickas.
Dar jis pridūrė: „Myliu šiuos vyrus. Su jais labai daug dirbame. Ir tai prasiveržia emocijomis. Pažiūrėkite, koks palaikymas. Jausmas kosminis“.
Bronzinį lietuvių triumfą Paryžiuje iš arti stebėjo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, būrys krepšinio legendų, tarp kurių buvo ir vokietis Dirkas Nowitzki bei ispanas Pau Gasolis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą