LFF taure langą į Europą pramušęs „Panevėžys“: „Nusipelnėme ir norėjome labiau“

Iš sidabro nulietas ir 14 kg sveriantis masyvus Džiugo Jurkūno antrą kartą istorijoje atkeliauja į Aukštaitiją. Neseniai klubo gyvavimo dešimties metų jubiliejų atšventęs klubas palypėjo dar vienu laipteliu šalies futbolo hierarchijoje – tapo 16-ąją komanda, kuri per 101 metus skaičiuojančio turnyro istoriją šį trofėjų laimėjo daugiau nei vieną kartą. 

Pirmą kartą tai padarę panevėžiečiai buvo 2020-aisiais, kai finale pranoko Marijampolės „Sūduvą“. Vėsų ir lietingą sekmadienį vykęs LFF taurės finalas labiau priminė ne tiek sportinę kovą, kiek simbolinį išsilaisvinimą – pergalė, kuri ištrynė šio sezono nuoskaudas ir leido praverti langą į Europą. 

Šis finalas vos septintą vietą A lygos čempionate užimantiems panevėžiečiams buvo vienintelis likęs vilties šiaudas ir jį Rolando Vrabeco auklėtiniai kabinosi nagais ir dantimis. Viską nulėmė 73-ąją minutę Ariagnerio Smitho įspūdingas įvartis efektingu smūgiu per save. 

„Žaidėme su šia komanda jau keturis kartus prieš tai, žaidėme ir prieš savaitę. Siurprizų čia vargu ar buvo galima tikėtis, bet buvome komanda, kuri labiau norėjo laimėti ir nugalėjo pelnytai. 

Supratome, kad tai mūsų vienintelis šansas – tu laimi arba pralaimi. Norėjau, kad po mačo vaikinai paliktų aikštę ir žiūrėdami vieni kitiems į akis pasakytų, kad atidavė viską. 

Tokiu atveju, jei laimi yra gerai, jei pralaimi – nėra nuoskaudų. Manau, kad „Hegelmann“ šiandien jautė didesnį spaudimą nei mes. Jie yra antri lentelėje, pralaimėjo taurės finalą pernai, neturi šio trofėjaus“, – po mačo kalbėjo „Panevėžio“ strategas.

Ši vėlyva popietė Jonavoje buvo tarsi priminimas, kad Aukštaitija futbolo žemėlapyje ne tik egzistuoja, bet ir vėl geba diktuoti savo toną. 

Kai paskutinis teisėjo švilpukas nutraukė įtampą, „Panevėžio“ stovykloje prasiveržė laukinės emocijos – tikslas buvo pasiektas, o „Panevėžio“ vardas dar kartą nugulė Lietuvos futbolo metraščiuose. 

„Po pergalės aikštėje kartu su komanda pamačiau tiek daug žmonių. Nesuprantu, kas jie, kur jie buvo visą sezoną?, – po laimėjo finalo juokėsi R.Vrabecas. 

– Jausmai patys geriausi, manau, kad nusipelnėme laimėti ir tai parodėme nuo pat pirmųjų minučių. Pradėjome labai gerai. Žaidėme taip, kad laimėtume ir dėl to esu labai patenkintas. Tai yra didelė pergalė, tokia, kokia negali pasidžiaugti kiekvieną sezoną. 

Kai kuriems žaidėjams tai bus paskutinis trofėjus jų karjeroje. Tikrai didi diena.“ 

Nuo praėjusių metų komandos vairą laikantis vokietis lengviau atsikvėpė ir pats. Daug spaudimo pastaruoju metu dėl stringančio komandos žaidimo lygoje patyręs specialistas iš Lietuvos sugrįš ne tuščiomis ir LFF taurės nugalėtojo medalį pridės prie du kartus (2017 ir 2018) su „Vaduz“ laimėtų Lichtenšteino taurės laimikių. 

„Mums tai yra nelengvas sezonas. Nuolat ieškome žaidėjų, turime ir daug traumuotų futbolininkų. Iki šiandienos beveik visuomet kentėjome tai nuo traumų, tai nuo diskvalifikacijų. Mažos klaidos mums kainavo nemažai taškų A lygoje. 

Dabar, laimėjus taurę, viskas yra gražu, bet žvelgiant į A lygą, manau, kad galėjome būti geresni. Laimėti tokius trofėjus visada yra labai malonu. Liuksemburge pralaimėjau savo paskutinį tokį finalą ir puikiai prisimenu, kokios nuotaikos buvo tada. Dabar nuotaika yra visai kitokia“, – džiaugėsi V.Vrabecas. 

Tai buvo antras „Panevėžio“ iškovotas LFF taurės trofėjus. 

Pirmą kartą Aukštaitijos komanda tai padarė 2021-aisiais. Toje komandoje žaidė ir trys dabartinės ekipos žaidėjai Elivelto, Ernestas Veliulis ir Justinas Januševskis. Pastarasis gynėjas taurę į viršų kėlė ir pernai, kai atstovavo Gargždų „Bangai“ bei po baudinių serijos palaužė tą patį „Hegelmann“. 

„Reikia pripažinti, kad taurės varžybose šiemet mums tikrai sekėsi. Sekėsi ir šiandien. Emocijos pačios geriausios. Komanda šiandien buvo labai rimtai nusiteikus, kovojome dėl kiekvieno kamuolio, buvome tarsi kumštis ir tai leido pasiekti trokštamą rezultatą. 

Ariagnerio įvartis buvo tikrai puikus – retai tokie įvarčiai mušami, ypač finaluose“, – komandos draugą gyrė „Panevėžio“ komandos vartininkas Vytautas Černiauskas. Tuo tarpu „Hegelmann“ strategas Andrius Skerla pralaimėjo jau trečią iš eilės LFF taurės finalą. Po mačo Jonavoje strategas pripažino, kad šį kartą „skauda“ bene labiausiai. „

Tai buvo mūsų prasčiausiai sužaistas finalas iš tų trijų, kuriuos turėjome. Dabar – jokių emocijų, jaučiuosi labai blogai. Manau, kad komanda irgi jaučiasi blogai. Mes turėjome tokį įspūdingą kelią link finalo, o tada atvažiuoti čia ir sužaisti taip... 

Turiu prisiimti visą atsakomybę, matyt, nenuteikiau vyrų, nors nemanau, kad žaidėjus reikia nuteikinėti žaisti finalą. Pirmame kėlinyje jiems davėme pernelyg daug laisvės ir pasitikėjimo. Kažką pavyko pakeisti, bet „Panevėžys“ buvo geresnė komanda ir laimėjo pelnytai“, – nusivylimo neslėpė A.Skerla.