Naujojo Lietuvos buriuotojų sąjungos kapitono naujos idėjos

„Pirmiausia esu vadybininkas“, – šypsosi R. Daubaras, savo gebėjimus žadantis pritaikyti ir nustatydamas LBS kursą.

Kai 2008–2009 m. jachta „Ambersail“ plaukė aplink Žemę, jos buriuotojai telkė atokiausiuose planetos kraštuose esančius lietuvius ir kvietė juos į bendrą šventę – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Per daugiau kaip dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas liepos 6-ąją sutartu laiku tapo tradicija.

Šios idėjos autorius 53 metų R. Daubaras su komanda pasiūlė ir daug kitų nepamirštamų projektų: „Laisvę Joninėms“, „Lietuva – šviesiausia Europos valstybė“, „Varom už Lietuvą“, pirmojo lietuviško palydovo „LitSAT-1“ paleidimą į kosmosą.

Savo patirtį ir žinias R. Daubaras nori pritaikyti ir vadovaudamas LBS – organizacijai, vienijančiai ne tik olimpinių aukštumų siekiančius sportininkus, bet ir tuos, kuriems buriavimas yra laisvalaikio leidimo būdas.

„Man svarbu, kad visi buriuotojai – ar siekiantys rezultatų tarptautinėse varžybose, ar plaukiojantys kreiserinėmis jachtomis, ar tik retkarčiais laisvalaikiu keliantys bures – jaustųsi turintys jiems atstovaujančią organizaciją.

O viena didžiausių mano svajonių, kad olimpinėse žaidynėse turėtume daugiau savo šakos atstovų nei iki šiol. Svajoju, kad šį tikslą pasiektume jau iki 2024-ųjų Paryžiaus žaidynių, nors laiko mažai“, – sako naujasis LBS vadovas.

– Kokius kalnus pirmiausia ketinate nuversti, tapęs LBS prezidentu? – paklausėme R. Daubaro.

– LBS išskirtinė tuo, kad vienija ne tik sportininkus, bet ir apskritai visus žmones, kurie stoja po burėmis ir draugauja su vėju, tad iššūkių daug.

Per buvusio prezidento Naglio Nasvyčio kadenciją, kai buvau viceprezidentas, atsakingas už kreiserinį buriavimą, buvome išsikėlę tikslą sutvarkyti buriuotojų kvalifikacijos reikalus. Pavyzdžiui, laivavedžių diplomų įsigijimo tvarką. Tai buvo didelis darbas, kurį pavyko atlikti.

Tačiau ir dabar reikalų – apsčiai. Vienas didžiausių mūsų tikslų – turėti trečią olimpietį. Tai būtų didelis laimėjimas.

Be to, parengsime specialią programą, kaip kuo daugiau vaikų pritraukti į buriavimo mokyklas savivaldybėse. Savanoriai kvies vaikus buriuoti, o iš daugybės buriuojančiųjų daugiau galimybių, kad atsiras neeilinis talentas.

Žinoma, yra kitas lazdos galas – stinga trenerių, nes universitetai jų neparengia.

Trečias mūsų tikslas – gausesnės LBS gretos. Tikimės į sąjungą pritraukti daugiau tokių žmonių, kuriems buriavimas yra pramoga.

Kalbant apie sportinį buriavimą, kuris yra vienas mūsų prioritetų, susiduriame su tomis pačiomis bėdomis, kaip ir kitos sporto federacijos, kai prieš kelerius metus įvyko vadinamoji sporto reforma ir buvo panaikintas Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), kuriame būsimieji olimpiečiai gaudavo visą reikiamą pagalbą.

LBS turi vienintelį samdomą darbuotoją – generalinį sekretorių. Tačiau norint, kad sportininkas pasirengtų olimpinėms žaidynėms, reikalinga komanda.

Tad kalbant apie olimpinį buriavimą didžiausias mums teksiantis iššūkis – per trejus metus iki Paryžiaus žaidynių patvirtinti stiprią pasirengimo joms programą ir tinkamai parengti sportininkus.

Anksčiau per olimpinį ciklą galėjome pasikliauti LOSC parama, o dabar esame palikti vieni.

Mažiausias mūsų tikslas, kad į Paryžiaus žaidynes vyktų bent du Lietuvos buriuotojai, kaip ir į Tokiją ar Rio de Žaneirą.

Bet tikimės iškovoti daugiau kelialapių. Turime perspektyvaus jaunimo „Laser“ klasėje, be to, Paryžiaus žaidynėse bus ir jėgos aitvarų klasė.

Tokijuje atsirado riedlentės, kuriomis daugiausia varžėsi paaugliai. Kodėl mūsų jėgos aitvarų klasės atstovui nepabandžius iškovoti kelialapio į Paryžių? Tai nėra itin brangi šaka, nes inventorius nekainuoja tiek, kiek, pavyzdžiui, jachta.

Tikimės, kad Paryžiuje vėl turėsime burlentininką. Juozas Bernotas RS:X klasės burlenčių varžybose dalyvavo 2012 m. Londono, 2016 m. Rio de Žaneiro ir 2020 m. Tokijo žaidynėse. Paryžiuje jau varžysis „iQFoil“ klasės burlentininkai, o RS:X klasės nelieka. Tačiau turime net tris pajėgius „iQFoil“ klasės buriuotojus – J. Bernotą, Roką Didriką ir Rytį Jasiūną.

„iQFoil“ pasaulio čempionate Šveicarijoje R. Jasiūnas užėmė 57 vietą tarp 160 dalyvių, 15-ą tarp atstovaujamų šalių ir parodė, koks gabus yra. Bet Lietuvos čempionate jis liko trečias po J. Bernoto ir R. Didriko. Tad mūsų galimybės ir Paryžiaus žaidynėse turėti burlentininką yra triskart didesnės.

Pajėgi ir mūsų buriuotoja Viktorija Andrulytė, tapusi 2008 m. Pekino žaidynėse sidabrą laimėjusios Gintarės Volungevičiūtės pamaina. Tačiau Tokijuje V.Andrulytės pasiektas rezultatas – 25 vieta tarp „Laser Radial“ klasės buriuotojų – netenkina. Ir mes, ir pati Viktorija tikėjosi būti dešimtuke ar net aukščiau.

Tad su Viktorija laukia nauji iššūkiai.

LBS viceprezidentu, atsakingu už sportinį buriavimą, siūlysiu Raimondą Šiugždinį – Europos ir pasaulio čempioną, kurio laimėjimai niekam nekelia abejonių.

Prisidėti prie R. Šiugždinio kviesiu Roką Milevičių, kuris dalyvavo 2012 m. Londono žaidynėse, o paskui tapo pirmuoju lietuviu, pakviestu į profesionalią komandą „Team Brunel“ dalyvauti elitinėse „Volvo Ocean Race“ lenktynėse.

R. Šiugždinis ir R. Milevičius su stipria komanda parengtų programą, kurią nuolat peržiūrėtume, stebėtume pokyčius. Jei teigiamų pokyčių nebūtų, iškart svarstytume, ką tobulinti. Gal sportininkui reikia psichologo, fizinio rengimo trenerio, o gal sportinis inventorius netinkamas.

Sporte – kaip ir versle: išsikeli tikslus ir jų sieki. Bet ne aklai laikydamasis strategijos, o kartkartėmis ją peržiūrėdamas ir tobulindamas.

– Išgarsėjote pramoginiais projektais, kurių vienas žinomiausių – „Tūkstantmečio odisėja“. Kiek svarbus jums liks pramoginis buriavimas?

– Taryboje, be manęs, yra dar aštuoni buriuotojai. O mano tikslas – į kiekvieną sritį paskirti kertinius žmones. Su sportiniu buriavimu gali dirbti R. Šiugždinis, R. Milevičius, dar N. Nasvytis.

Mantą Klimantavičių iš „Gero vėjo“ klubo siūlysiu už kreiserinį buriavimą atsakingu viceprezidentu. Tai žmogus, kuris šiais metais Nidoje organizavo „Platu 25“ pasaulio čempionatą.

Pasaulinio rango renginys pirmąsyk istorijoje vyko Lietuvoje. Ir jis buvo nuostabus – daug aukštesnio lygio nei kitų panašių pasaulio čempionatų.

Svarstydamas apie laisvalaikio buriavimą žengiau netikėtą žingsnį ir į tarybą pasiūliau buvusį prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos vadovą Aistį Zabarauską, kuris pats laisvalaikiu buriuoja.

Siūlysiu jį už pramoginį buriavimą atsakingu viceprezidentu, nes norime pritraukti daugiau pramoginio buriavimo atstovų į LBS.

Turėdamas komandoje tokius žmones, kurių kiekvienas atsakingas už savo sritį, gauni tokį smegenų centrą, kuris gali perbristi vandenynus, tad, manau, visose srityse turėsime proveržių ir laimėjimų.

– O pats buriavimui ar rasite laiko?

– Tikrai rasiu. Niekaip nenoriu palikti „Ambersail 2“, su partneriais įsigijome dar vieną jachtą, kuri vadinsis „Rhino“, tad tikiuosi ir su ja plaukti tarptautinėse varžybose.

Mane kas nors vis plaka dėl „Ambersail 2“ ir sako, kad rūpindamasis šios jachtos projektais sužlugdysiu sportinį buriavimą.

Tikrai taip nebus. Į LBS ateinu turėdamas vadybininko gebėjimų ir pamatuoto rezultato siekimo. Nemėgstu daryti tik dėl to, kad daryčiau. Įgyvendindamas net beprotiškiausią idėją visada siekiu rezultato.

LBS taryba

Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento poste Raimundas Daubaras pakeitė nuo 2012 m. sąjungai vadovavusį Naglį Nasvytį.

Buvęs prezidentas N.Nasvytis liko LBS tarybos narys. Drauge su juo į tarybą išrinkti: Raimondas Šiugždinis, kitas buvęs LBS prezidentas Robertas Dargis, Ričardas Varno, Mantas Klimantavičius, Rokas Milevičius, Asta Pajarskienė, Aistis Zabarauskas.