Netekome su Eurelijumi Žukausku vienoje komandoje žaidusio klaipėdiečio: gyvybė užgeso Taškente

M. Milkontas su Klaipėdos jaunių krepšinio komanda, kurioje tuomet žaidė ir jo bendraamžiai – E. Žukauskas, Gintaras Stulga, Andrius Laumenis, Ričardas Liepinaitis ir dar būrys Klaipėdos krepšininkų (komandą treniravo šviesaus atminimo treneris Algimantas Sercofas), ne kartą tapo Lietuvos jaunių krepšinio čempionato prizininkais.

Vėliau perspektyvus 197 cm ūgio jaunuolis M. Milkontas buvo įtrauktas ir į Klaipėdos „Neptūno“ komandos žaidėjų sąrašą, vykdavo kartu į rungtynes, tačiau dar buvo jaunas ir aikštėje pasirodydavo rečiau. Tuomet jis buvo pakviestas ir į Kauno „Žalgirio“ dublerių komandą.

Treniravosi ir pas Joną Kazlauską

„Marius buvo tvirtas ir perspektyvus jaunuolis, gerai pataikydavo į krepšį – buvo atidirbęs metimą. Pamenu, kad Marių kartu su Lietuvos jaunučių rinktine į Amerikoje vykusį turnyrą pasikvietė tuometinis rinktinės treneris Jonas Kazlauskas. Marius buvo labai laimingas, ir matėme šviesią jo ateitį.

Mariui žaisti krepšinį išties sekėsi gerai, tačiau vėliau visą karjerą sugadino plyšę kelio raiščiai. Marius krepšinio aikštelėje savęs netausojo ir buvo atsidavęs“, – „Vakarų ekspresui“ sakė M. Milkonto tėtis, buvęs ilgametis Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius ir Klaipėdos „Neptūno“ treneris Eugenijus Milkontas.

Būtent tėtis daug laiko skyrė sūnaus treniruotėms ir metimo tobulinimui.

„Kai buvau mokyklos direktorius, žinodavau, kada sporto salė yra laisva, ir pasikviesdavau Marių pasitreniruoti. Jis atsidavusiai dirbo“, – pabrėžė E. Milkontas.

Kalbėdamas apie tai, kad vienintelio jų sūnaus nebėra, vyras sunkiai rinko žodžius ir teigė, jog tėvams tai – didelė ir skaudi nelaimė.

„Plyšta iš skausmo širdis, bet nieko negali padaryti“, – sakė velionio tėtis.

Kūną rado atšalusį prie kompiuterio

M. Milkontas pastaruoju metu savo gyvenimą kūrė Taškente (Uzbekistano sostinėje), kur vystė ir verslą.

„Taškente pagrindinis darbas, bendraujant su kitų pasaulio šalių atstovais, vyko vėlai vakarais ir naktimis. Tuomet toje šalyje ir interneto ryšys kur kas geresnis, nes dieną jis labai strigdavo.

Taip jau nutiko, kad Marių rado jau atšalusį prie kompiuterio. Medikai konstatavo, kad jis patyrė infarktą. Jo gyvybė užgeso dirbant prie kompiuterio – visai prieš pat 52-ąjį gimtadienį“, – apmaudo dėl susiklosčiusios situacijos neslėpė E. Milkontas.

Jis teigė, kad įtarimų sukėlė tai, jog gimtadienio dieną sūnus neatsiliepė į skambučius – tą patį sakė ir jo draugai.

„Supratome, kad kažkas ne taip. Ir blogiausios prognozės pasitvirtino. Teko kviesti tarnybas ir aiškintis, kas nutiko, nes jis Taškente gyveno vienas. Buvo reikalų, kol sutvarkėme visus dokumentus ir parsigabenome Mariaus kūną iš Taškento į Lietuvą. Praėjo jau kelios dienos po laidotuvių Klaipėdoje – dar sunku rinkti žodžius. Labai skaudžios akimirkos.

Į laidotuves susirinko ir dabartiniai, ir buvę „Neptūno“ žaidėjai, krepšinio treneriai, mokyklos auklėtojai, draugai. Visiems buvo sunku patikėti, kad Mariaus jau nebėra“, – kalbėjo E. Milkontas.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą Mariaus Milkonto tėveliams ir artimiesiems.

Pauliaus Matulevičiaus ir “Vakarų ekspreso” archyvo nuotraukos