Prezidento pagerbtas klaipėdietis: „Svarbu nesustoti, o vis judėti į priekį“

Auksu sužvilgusios pergalės Europos jaunių iki 18 metų čempionate, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos valstybinis apdovanojimas už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje, vis garsiau skambanti treniruojama LCC tarptautinio universiteto moterų komanda ir Lietuvos krepšinio federacijos įvertinimai - tokie pastarųjų metų klaipėdiečio krepšinio trenerio Viliaus Stanišausko biografijos faktai.

„Malonu, kad įvertina. Džiaugiuosi tuo. Tai didžiulė garbė. Noriu padėkoti ir visai merginų komandai, trenerių štabui ir visam komandos kolektyvui. Noriu pabrėžti, kad be jų nebūtų apdovanojimų. Ačiū visiems, kurie prie šito prisidėjo“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Stanišauskas.

Jis Vasario 16-ąją Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Treneris prezidento buvo apdovanotas už nuopelnus suvienijant rinktinę į vieną ryžtingą ir nenugalimą komandą.

Darbavosi su moterų rinktine

V. Stanišauskas šių metų atrankos lange į Europos čempionatą taip pat darbavosi su Lietuvos moterų rinktine, kuri galop nepačiupo bilieto į išsvajotą Senojo žemyno čempionatą, o dabar tęsia darbus klubiniame krepšinyje.

Jo treniruojama LCC komanda praėjusią savaitę savo sirgaliams pateikė dar kelias malonias staigmenas: visų pirma iškovojo kelialapį į kovo 12-ąją dieną Klaipėdoje, LCC tarptautinio universiteto „Michealsen“ centre, vyksiantį „Karalienės taurės“ moterų krepšinio turnyro finalinį ketvertą, o po to dar ir „Adma“ Moterų lygos rungtynėse dviženkliu taškų skirtumu - 74:62 (17:15, 27:17, 14:18, 16:12) įveikė Lietuvos vicečempiones ir Baltijos moterų krepšinio lygos prizininkes Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkes.

"Smagi pergalė.

Malonu laimėti miesto derbį ir įveikti komandą, kuri turnyro lentelėje yra aukščiau. Džiaugiuosi, kad komanda rodė charakterį nuo pirmos iki paskutinės rungtynių sekundės.

Buvo ir sunkių momentų, kai varžovės priartėdavo, bet išlikome kaip komanda. Tas labiausiai ir džiugina. Einame toliau į priekį„, - “Vakarų ekspresui" sakė V. Stanišauskas

Trečiąjį sezoną paeiliui su LCC krepšininkėmis dirbantis V. Stanišauskas jau dabar didžiuojasi komandos progresu, tačiau svajoja ir apie didesnius tikslus.

„Mūsų dabartinis tikslas - augti kaip organizacijai ir komandai. Svarbu nesustoti, o judėti į priekį. Aišku, pergalės yra svarbu, aš norėčiau “Betsafe-Baltijos lygoje„ dalyvauti atkrintamosiose ir Lietuvoje pakovoti dėl medalių. Tikiu, kad mes galime tą padaryti“, - duodamas interviu moterulyga.lt svetainei ambicijų neslėpė LCC ekipos generolas.

Taip pat jis pridūrė: „Labiausiai džiugina tai, kad esame visiškai kitokia komanda, nei buvome per pirmuosius du sezonus. Tapome šiek tiek konkurencingesni, nes šiais metais turime pajėgių žaidėjų ir visą personalo komandą - gydytoją, fizinio rengimo trenerę ir trenerio asistentę.

Džiugu, kad einame profesionalumo link. Kalbant apie žaidimą, aš ir pats jaučiuosi daug geriau, kai galiu save realizuoti su žaidėjomis, kurios visiškai įgyvendina tai, ko aš noriu ir reikalauju.“

Mintys apie Justę Jocytę

Šiais metais su Lietuvos moterų rinktine kovojote dėl bilieto į Europos čempionatą. Dabar, jau atslūgus emocijoms, kaip vertinate komandos pasirodymą ir ko pritrūko iki išsvajoto tikslo?

Rezultatą reiktų vertinti neigiamai, nes nepatekome į Europos čempionatą. Bet komanda žaidė neblogai, turėjome geras rungtynes su Prancūzija. Prieš tai lange taip pat turėjome geras pergales prieš Suomiją ir Ukrainą. Galbūt tik pastarosios rungtynės prieš ukrainietes buvo nevykusios, nes mums nepavyko fiziškai ir psichologiškai atsigauti po pralaimėjimo prieš prancūzes.

Pats, kaip treneris, gavau labai daug patirties tiek iš rinktinės vyr. trenerio Rimanto Grigo, tiek iš žaidėjų, kurios žaidžia aukštu lygiu. Toks dviprasmis jausmas, nes atrodo, kad kaip ir viskas buvo gerai - faina dalyvauti ir būti, bet gaila, jog nepatekome į Europos čempionatą.

Praėjusiais metais iškovojote aukso medalius su Lietuvos U-18 merginų rinktine, kurioje spindėjo Justė Jocytė. Kaip, jūsų akimis, šiai žaidėjai sekėsi įsilieti į pagrindinę moterų rinktinę?

Aš Justę gerai pažįstu ir žinau, kokia ji yra žaidėja. Justė tikrai visur randa savo vietą ir visi ją žino kaip gerą žaidėją. Ji gauna spaudimo, nes iš tokios jaunos krepšininkės nemažai reikalaujama. Bet ši žaidėja moka su tuo susitvarkyti ir tai jai nebe pirmas kartas. Justė tikrai įsiliejo gerai, nes ir vyresnės žaidėjos ją puikiai priėmė. Matėme ir pagal žaidimą, kad ji buvo viena iš lyderių komandoje.

Jūsų LCC komandos auklėtinė Laurita Jurčiūtė taip pat pateko į išplėstinį sąrašą, tačiau į aikštelę progos išbėgti negavo per šį langą. Kaip manote, ko šiai krepšininkei vis dar trūksta, kad ji galėtų pakonkuruoti dėl vietos dvyliktuke?

Lauritai tikrai dar viskas prieš akis. Ji dar jauna žaidėja, tad šiandien vyresnės žaidėjos užima tą vaidmenį rinktinėje. Tačiau kalbėjome su vyriausiuoju treneriu, kad ateis ir jos laikas. Apie tai, ką tobulinti, mes su ja pasišnekėjome asmeniškai. Kiekviena žaidėja žino, kad nėra tobulų krepšininkių ir visoms reikia kažkur tobulėti. Vienai - gynyboje, kitai - puolime.

Išskyrė tris lyderes

Jūsų komandoje daug žaidėjų iš skirtingų šalių. Ar dėl to matote kokių pliusų?

Įžvelgiu. Skiriasi charakterių bruožai ir mentalitetas.

Turime komandoje žaidėjų iš Pietų, kurios turi karštesnį būdą. Iš jų per treniruotes ir rungtynes matosi užsivedimas ir skatinimas kitų žaidėjų.

Tai šiek tiek skiriasi nuo tų pačių mūsų lietuvaičių ar latvių. Mes esame šiek tiek šaltesni - mažiau reaguojantys į viską. Man patinka, kad turime tokių emocingų žaidėjų. Tai - pavyzdys mūsų vietinėms žaidėjoms, kaip galima reaguoti į viską ir užsivesti rungtynėse. Ir ypač naudinga jaunoms žaidėjoms.

Nuo sausio pradžios prie komandos prisijungė 20-metė latvė Lina Loceniece. Gal galite papasakoti, kaip ji įsiliejo į komandą ir koks yra šios žaidėjos potencialas?

Ji atvažiavo pas mus iš JAV universiteto. Iš pradžių ji turėjo mini traumelę, bet dabar viskas geriau ir tapo viena iš mūsų komandos lyderių. Ji - gero charakterio žaidėja, todėl labai lengvai įsiliejo į komandą. Lina - paprasta ir su ja gali pakalbėti apie bet ką.

Taip pat ji labai gerai priima informaciją ir matosi, kad turi gerą krepšinio intelektą. Manau, kad ji - potenciali Latvijos rinktinės žaidėja.

Kalbant apie „Adma“ Moterų lygos ir „Betsafe-Baltijos čempionato“ varžovus, kas šį sezoną jums palieka didžiausią įspūdį?

RSU komanda atrodo galingai. Tai - mūsų stiliaus universiteto komanda, kurioje kai kurios iš žaidėjų jau žaidžia nebe pirmuosius metus. Matosi susižaidimas, jos rodo gerus rezultatus. Taip pat Rygos TTT po Naujųjų metų turi pastiprinimą, su kuriuo bus „Betsafe-Baltijos lygos“ finalo ketverto komanda.

Na, ir aišku, iš Lietuvos komandų - tai mūsų „Kibirkštis“ su Gintare Petronyte. Tai komanda, kuri tikrai žais „Adma“ Moterų lygos ir „Betsafe-Baltijos lygos“ finaluose. Išskirčiau šias tris komandas.

Kokių lūkesčių ir tikslų pats turite likusiai sezono pusei?

Mes nesame išsikėlę kokių nors didelių tikslų. Tikslas - pasiruošti kiekvienoms rungtynėms kaip galima geriau ir išėjus parodyti kovą.

Mano, kaip trenerio, tikslas yra 40 minučių kova, nesvarbu, koks rezultatas. Noriu, kad palaikytume viena kitą, augtume kaip komanda ir kiekviena treniruotė atneštų kažką gero.

Taip pat - kad iš kiekvienų rungtynių pasiimtume kažką gero. Mūsų dabartinis tikslas - augti kaip organizacijai ir komandai. Aišku, pergalės yra svarbu, aš norėčiau „Betsafe-Baltijos lygoje“ sudalyvauti atkrintamosiose ir Lietuvoje pakovoti dėl medalių. Tikiu, kad mes galime tą padaryti.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder