Tyrimas verčia sunerimti: nors Lietuvoje sporto papildų kokybė netiriama, beveik pusė juos vartojančiųjų pavojų nepaiso

Tokia statistika išties verčia sunerimti, kadangi šalyje nėra nacionalinių bandymų programų ar specialių maisto papildų ženklinimo, mažinančių sportininkų riziką. Todėl, atsižvelgusi į minėtus faktorius, Lietuvos antidopingo agentūra kartu su „Unesco“ ėmėsi socialiai atsakingo projekto, kuriuo siekta visuomenei suteikti kuo daugiau informacijos apie šių produktų keliamus pavojus sveikatai ir būdus, kaip to išvengti.

Papildai ir jų vartojimas Lietuvoje yra paplitęs itin plačiai. Kone du trečdaliai (66,5 proc.) šalies gyventojų kasdien suvartoja bent po vieną maisto papildą. Savo ruožtu energijai didinti sportuojant šiuos produktus renkasi daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų.

Visa tai išties kelia susirūpinimą, kadangi ne visi papildus vartojantys žmonės žino, ar jie yra saugūs. Neretai sportuojantys ir nėra susipažinę su šių produktų teikiama nauda ar žala organizmui. O kol aukščiausio lygio šalies sportininkams tokią informaciją teikia Lietuvos antidopingo agentūra, mėgėjams šių žinių tikrai trūksta.

Todėl, Lietuvos antidopingo agentūros vadovės Rūtos Banytės teigimu, tyrimo duomenys – neraminantys. Anot pašnekovės, jie rodo ir labiausiai dėl galimos papildų žalos pažeidžiamas grupes.

„Nors Lietuvoje maisto papildus reglamentuoja maisto teisės aktai, nėra nacionalinių bandymų programų ar šių produktų ženklinimo, kurie sumažintų riziką sportininkams. Šalies aukšto meistriškumo sportininkai gauna informacijos apie maisto papildų riziką kartu su antidopingo mokymo programomis.

Tačiau sportuojantys mėgėjiškai neturi daug žinių šioje srityje. Jie yra labiau pažeidžiami dėl agresyvios šių produktų rinkodaros“, – pastebi R. Banytė.

Atlikus aukšto meistriškumo sportininkų dopingo kontrolės formų analizę, matyti, kad maisto papildų suvartojimas išaugo kelis kartus. Jei 2013 metais tik 0,7 % aukšto meistriškumo sportininkų vartojo daugiau nei 10 maisto papildų, tai 2022 metais – 1,5 % vartojo daugiau nei 20 maisto papildų.

Dar vienas nerimą keliantis veiksnys, anot R. Banytės, yra vartotojų klaidinimas arba ribotos informacijos skelbimas. „Viešoje erdvėje yra stebima reklama apie CBD (kanabidiolį), kuris turi labai daug teigiamų savybių. Tačiau mažai kur akcentuojama, kad jis yra registruotas kaip kosmetikos gaminys, ne vaistinis preparatas ar maisto papildas.

Dėl šios priežasties sportininkams vartojant papildus kaip pateikta reklamoje ir pasireiškus alerginei ar kitai nepageidaujamai reakcijai, atsakomybė teks pačiam vartotojui“, – sako ji.

Klauso trenerių ar draugų patarimų

„Spinter research“ tyrimo duomenys atskleidė ir kitą medalio pusę: papildai labai retai perkami gavus rekomendacijas iš gydytojo, specialisto ar dietologo. Tarp šiuos produktus vartojusių apklaustųjų, tokia dalis sudarė vos dvidešimt procentų.

Kiti žmonės ieško ne specialistų patarimų, o papildus renkasi klausdami draugų ar trenerių rekomendacijų, arba remdamiesi reklama. Visgi dažniausiai papildus perkantys žmonės kitų nuomonės apskritai nepaiso ir juos išsirenka patys.

Paklausta, ar mėgėjiškai sportuojantys žmonės be specialistų pagalbos gali tinkamai įvertinti savo poreikius, R. Banytė teigia – neretai tokiais atvejais ne tik nesulaukiama norimo poveikio, tačiau ir rizikuojama vartoti sveikatai kenksmingas medžiagas.

„Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidžia – daugiau nei aštuoni iš dešimties vartojančiųjų sporto papildus remiasi nepagrįsta informacija. Jie dažnai net nenutuokia, kad galbūt naudojami produktai turi uždraustų medžiagų, kurios gali būti kenksmingos sveikatai. Todėl sportuojančius visada raginame turėti omenyje, jog nėra 100 % saugių papildų.

Net ir žinomiausi gamintojai, gamindami šiuos produktus, gali padaryti žmogiškų klaidų. Pavyzdžiui, draudžiamos medžiagos likučiai į sportininkams skirtus mišinius gali patekti nuo netinkamai nuvalytos gamybinės linijos ar rankų“, – akcentuoja Lietuvos antidopingo agentūros direktorė.

Ji priduria – dažniausiai papildų ieškantiems žmonėms jų vartojimas apskritai nėra reikalingas. Pasak R. Banytės, subalansavus mitybą, pakoregavus fizinį krūvį ir gavus pakankamai poilsio, sportuojantys pajustų kur kas pozityvesnį poveikį, nei pastarąjį gali suteikti šie produktai.

Į pagalbą – legendinis „Ramas Kilogramas“

Svarstant, ar verta įsigyti papildus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ko tikimasi iš produkto ir kokio efekto laukiama. Nusprendus, kad papildai yra reikalingi, reikėtų sutelkti dėmesį į sudedamąsias jų dalis. R. Banytės teigimu, neretai draudžiamos medžiagos būna „užkoduotos“ kitais pavadinimais.

„Jei visgi nusprendėte pirkti konkretų papildą, siūlau gerai išstudijuoti visas produkto sudedamąsias dalis po vieną. Peržiūrėti, ar jos nedraudžiamos sportininkams, neturi kito pavadinimo. Pavyzdžiui, „Jūros razina“, dar vadinama „Rasin del mer“, gali būti pavadintas efedrinas. Tai – sportininkams draudžiamas stimuliatorius.

O „Snapučių aliejus“ neretai turi kenksmingos medžiagos DMAA. Todėl, prieš įsigyjant papildus, patarčiau patikrinti internete, ar konkretus produktas yra be „Užterštumo istorijos“. Tai padaryti galima įvedus gaminio pavadinimą bei žodžius „Doping“, „Contaminated“ ir panašiai“, – kalba pašnekovė.

Siekdama atkreipti dėmesį į papildų riziką, Lietuvos antidopingo agentūra kartu su „Unesco“ ir kūrybinė integruotos komunikacijos agentūra „INK agency“ įgyvendino socialiai atsakingą projektą. Iniciatyvą pavadinę „Mąstyk smegenim, o ne raumenim“, jos autoriai sportuojančius suklusti ragino pasitelkę legendinį aktoriaus Audriaus Bružo personažą „Ramą Kilogramą“.

Repo ritmu sporto salėje skambantys ironiški sporto eksperto perspėjimai kvietė vadovautis protu ir neužleisti raumenims vietos priimant svarbius sprendimus, galinčius padaryti įtaką sveikatai. Vykdyta kampanija pasiekė daugiau nei 850 tūkst. sportuojančių Lietuvos gyventojų, į kurią beveik dvigubai stipriau įsitraukė vyriška auditorija.

Šalies gyventojų fizinio aktyvumo ir papildų sportui vartojimo tyrimas bendrovės „Spinter research“ buvo atliktas 2023-ųjų spalio 17–26 dienomis. Vykd