Likviduoti atstovybę Klaipėdoje Zasnico uosto vadovybė nusprendė gegužės pabaigoje, o prašymas ją išregistruoti Registrų centrui pateiktas liepos 5-ąją.
„Vakarų ekspresas“ kreipėsi į Vokietijos uostą dėl komentaro, paaiškinti tokio sprendimo priežastis, tačiau atsakymas nebuvo pateiktas.
Tuo metu Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) atstovai teigia, kad Zasnico uostas daugiausiai buvo naudojamas tranzitinių krovinių pervežimui į Rusiją ir kitas Rytų šalis, o pervežimų nelikus nebėra prasmės turėti atstovybę Klaipėdoje.
„Šiuo metu tokios atstovybės poreikio tikriausiai nėra, nes Zasnico uostas didžiąja dalimi buvo skirtas tranzitui iš Vokietijos ar kitų Europos valstybių į Rytų šalis: Rusiją ir kitur, o šis srautas šiuo metu praktiškai yra nulinis, todėl aš manau, kad jiems nėra būtinybės čia būti“, - sakė LJKKA prezidentas Vaidotas Šileika.
Labiausiai į Vokietijos rytus nutolusio Zasnico uosto atstovybė Klaipėdoje įsteigta 2009-ųjų pirmąjį pusmetį. Pagrindinis jos veiklos tikslas buvo skatinti ekonominius santykius tarp Vokietijos ir Baltijos šalių bei atstovauti uosto interesus Lietuvoje.
Zasnico uosto atstovybė Klaipėdoje įsteigta 2009 metais siekiant skatinti ekonominius santykius tarp Vokietijos ir Baltijos šalių.
Registrų centrui pateiktuose uosto 2009 metų veiklos ataskaitose nurodyta, kad tai vienintelė vieta Vokietijoje, kurioje galima perkrauti rusiška geležinkelio vėže gabenamus vagonus.
Jame daugiausiai buvo kraunama birių krovinių ir statybinių medžiagų, Zasnicas veikė kaip povandeninio gamtinių dujų vamzdyno „Nord Stream“ statybos logistikos grandis.
Tarp Klaipėdos ir Zasnico anksčiau reguliariai kursuodavo kompanijos DFDS keltai, kurie užsukdavo ir į Baltijską Rusijos Kaliningrado srityje, tačiau jie šiuo maršrutu neplaukia jau maždaug dešimtmetį.
Tranzitinių krovinių tarp Rytų ir Vakarų gabenimas per Klaipėdos uostą nutrūko po to, kai 2022 metų pradžioje Ukrainoje kilo karas, o su agresore laikoma Rusija daug verslų ir valstybių nutraukė ekonominius ryšius.
Rašyti komentarą