4 eurai už litrą?: kiek tiesos slypi bauginančiose kalbose apie kuro kainų šuolį Lietuvoje

Tačiau ar toks scenarijus iš tiesų realus, ar tai tik emocijomis paremta spekuliacija?

Pirmasis „Pajūrio karštų naujienų graibšto“ tyrimas yra apie kuro kainų mitus, geopolitiką ir ekonomiką.

Iš ko iš tiesų susideda kuro kaina?

Norint suprasti, ar 4 eurų riba apskritai įmanoma, pirmiausia reikia žinoti, kaip formuojasi degalų kaina degalinėje.

Ekspertų ir rinkos stebėtojų skaičiavimais, galutinę litro kainą sudaro kelios pagrindinės dalys:

• žaliavinės naftos kaina;
• perdirbimo sąnaudos;
• biodegalų dedamoji;
• transportavimo ir logistikos išlaidos;
• degalinių marža;
• akcizas;
• PVM.

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos duomenimis, kai dyzelino kaina Lietuvoje siekė apie 2 eurus už litrą, beveik pusę jos sudarė mokesčiai - akcizas ir PVM.

Viešai skelbiamose rinkos analizėse taip pat matyti, kad pati „Brent“ nafta sudaro gerokai mažesnę galutinės kainos dalį, nei daugelis įsivaizduoja. Viename plačiai aptartame kainų išskaidyme buvo nurodyta, kad iš 1,60 euro už litrą dyzelino tik apie 15 centų tiesiogiai sudarė žaliavinės naftos dedamoji.

Tai reiškia vieną svarbų dalyką: net labai smarkiai brangstant naftai, galutinė kaina degalinėje neauga proporcingai.

Kodėl visi kalba apie Iraną?

Kuro kainų tema šiemet ypač susijusi su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir kariniu konfliktu Irane. Būtent geopolitinės rizikos dažniausiai ir išprovokuoja staigius naftos rinkų svyravimus.

Iranas yra strategiškai svarbi valstybė pasaulinei energetikai. Netoli jo krantų yra Hormuzo sąsiauris - vienas svarbiausių pasaulio naftos transportavimo kelių. Per jį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos eksporto.

Kai rinkose atsiranda baimė, kad konfliktas gali sutrikdyti tiekimą, investuotojai pradeda pirkti naftą brangiau. Dėl to kyla „Brent“ kaina, o kartu ir degalų kainos Europoje.

Pavasarį po naujų įtampos eskalacijų „Brent“ nafta trumpam šoktelėjo net 13 procentų ir pasiekė apie 82 JAV dolerius už barelį. O vėliau buvo perkopta ir 100 JAV dolerių už barelį riba.

Vis dėlto net ir toks šuolis nesukėlė katastrofiško kainų sprogimo degalinėse.

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad rinka į geopolitinius įvykius dažnai sureaguoja emocingiau nei reikėtų. Jei tiekimo grandinės realiai nesutrinka, kainos po kurio laiko stabilizuojasi.

Ar 4 eurai už litrą apskritai įmanomi?

Trumpas atsakymas: teoriškai taip, praktiškai beveik neįtikėtina.

Kad Lietuvoje įprastas kuras kainuotų apie 4 eurus už litrą, reikėtų itin ekstremalių aplinkybių:

• pasaulinės naftos kainos šuolio iki istorinių aukštumų;
• realaus tiekimo sutrikimo Europai;
• ilgalaikio karo Artimuosiuose Rytuose;
• staigaus euro silpnėjimo dolerio atžvilgiu;
• papildomų drastiškų mokesčių.

Ekonomikos ekspertai kol kas tokių scenarijų neprognozuoja.

Net pesimistinėse viešose prognozėse Lietuvoje dažniausiai kalbama apie maždaug 1,80–2,20 euro ribą už litrą, o ne apie 4 eurus.

Tam, kad kaina priartėtų prie 4 eurų, „Brent“ nafta turėtų ne šiaip pabrangti, o praktiškai padvigubėti ar net patrigubėti ilgesniam laikui. Tokie atvejai pasaulio ekonomikoje pasitaiko itin retai.

Be to, Europos valstybės tokios krizės metu greičiausiai imtųsi kompensacinių priemonių: mažintų akcizus, taikytų lengvatas ar reguliuotų rinką. Panašių priemonių jau buvo imtasi ankstesnių energetinių krizių metu.

Kodėl degalai vis tiek brangsta?

Tai nereiškia, kad vairuotojai neturi dėl ko nerimauti. Kainų augimas yra realus, tik ne toks dramatiškas, kaip skelbiama socialiniuose tinkluose.

Lietuvoje degalų kainas šiuo metu spaudžia keli veiksniai vienu metu:

1. Akcizų didinimas

Nuo šių metų ir artimiausiu laikotarpiu Lietuvoje toliau didinami akcizai bei atsiranda papildomos CO₂ dedamosios. Skaičiuojama, kad vien dėl mokesčių pokyčių litras kuro gali brangti keliomis dešimtimis centų.

2. Geopolitinė įtampa

Iranas, Ukraina, Raudonosios jūros transporto trikdžiai - visa tai kelia riziką pasaulinėms tiekimo grandinėms.

3. OPEC politika

Naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC+ riboja gavybą, kad palaikytų aukštesnę kainą rinkoje.

4. Psichologinis efektas

Įdomu tai, kad kainas dažnai pakelia ne vien realūs pokyčiai, bet ir žmonių baimė. Socialiniuose tinkluose netrūksta diskusijų apie eiles degalinėse ir FOMO efektą - vairuotojai skuba piltis kurą manydami, kad rytoj bus dar brangiau.

Tokios emocinės reakcijos trumpuoju laikotarpiu gali prisidėti prie spartesnio kainų šuolio.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Ko galima tikėtis iki metų pabaigos?

Šiuo metu labiausiai tikėtinas scenarijus - nuosaikus kainų augimas arba svyravimas tarp 1,70 ir 2,20 euro už litrą ribų.

Jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose neperaugs į platesnę regioninę krizę, tikėtina, kad naftos rinkos palaipsniui stabilizuosis.

Didžiausia rizika išlieka ne pati nafta, o geopolitiniai netikėtumai. Jei būtų sutrikdytas tiekimas per Hormuzo sąsiaurį arba konfliktas apimtų daugiau regiono valstybių, kainos galėtų šoktelėti sparčiau.

Tačiau net tokiu atveju 4 eurų riba šiandien atrodo labiau socialinių tinklų hiperbolė nei reali ekonominė prognozė.

Verdiktas: kiek gintariukų verta ši naujiena? (skalėje 0 - visiškas melas, 5 - visiška tiesa)

Teiginys, kad metų pabaigoje kuras Lietuvoje gali kainuoti 4 eurus už litrą, šiuo metu neturi tvirto ekonominio pagrindo.

Taip, kuro kainos gali kilti. Taip, geopolitiniai konfliktai daro didelę įtaką rinkoms. Tačiau dabartiniai ekonominiai modeliai ir ekspertų prognozės nerodo tokio ekstremalaus scenarijaus.

Įvertinimas: 1 iš 5 gintariukų

Vienas gintariukas skiriamas todėl, kad teoriškai itin ekstremalios krizės metu toks scenarijus būtų įmanomas. Tačiau šiandien tai labiau baimėmis ir emocijomis paremta spekuliacija nei reali prognozė.