Ant Vyriausybės stalo – su jūriniais vėjo parkais susiję teisės aktai

Energetikos ministerijos pateiktame nutarimo projekte numatoma, kad parko vystytojo konkursą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbtų kovo 30 dieną. Parkas būtų statomas beveik 36 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, į šiaurės vakarus nuo pirmojo parko, kurį planuojama vystyti su valstybės parama.

Be valstybės pagalbos planuojamas vėjo parkas vieno kilometro atstumu būtų nutolęs nuo iki šiol neratifikuotos jūrinės sienos su Latvija. Projekte numatoma, kad  didžiausia leistina generuoti parko galia siektų 700 MW, mažiausia – 580 MW.

Kovo pabaigoje planuojamame skelbti konkurse galėtų dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui bus vertinamos bendros jų metinės pajamos bei kapitalas. 

Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą.

Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai. 

Apie savo dalyvavimą kovo pabaigoje planuojamame surengti aukcione kol kas viešai paskelbė tik „Ignitis grupė“. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas BNS patvirtino apie rinkos dalyvių susidomėjimą konkursu, tačiau jų neatskleidė. 

Energetikos ministerija taip pat siūlo nustatyti, kad konkurso dalyvis VERT nurodytų, kada planuoja pasirašyti su įrangos įsigijimu ir jos įrengimu susijusias sutartis, taip pat įsipareigotų pagrindinius komponentus pirkti iš europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių tiekėjų.

Šio įpareigojimo laikymąsi turėtų užtikrinti Lietuvos energetikos agentūra (LEA). 

Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. 

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.