Aštrėjant situacijai dėl Taivaniečių atstovybės įvardijo, ką laiko Lietuvos pralaimėjimu ir kas dabar kritiškai svarbiausia

Tai, kad Kinijai pavyko supriešinti Lietuvos politikus dėl Taivaniečių atstovybės steigimo klausimo, iš dalies yra Lietuvos pralaimėjimas, įsitikinęs politologas Tomas Janeliūnas. Visgi konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ramina: dabar svarbiausia yra suprasti ir žinoti, kad Lietuva, kaip valstybė, nepažeidė jokių tarptautinių įsipareigojimų.

 

Organizatorių nuotr.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė  V.Skaraičio nuotr.

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo užsienio reikalų komiteto narys Giedrius Surplys ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

Tarptautinių įsipareigojimų nepažeidė

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtino, kad su šalies vadovu Gitanu Nausėda Taivaniečių atstovybės detalės buvo derinamos ne kartą.

„Aš manau, kad iš Prezidento laikysenos prieš keletą mėnesių mes galėjome suprasti, kad su juo yra derinami klausimai, susiję su Taivaniečių atstovybės atidarymu, ir jis pats gana džiugiai komentavo tą ir viešojoje erdvėje, sulaukęs palaikymo ir iš JAV prezidento jų susitikime, ir kituose formatuose.

Žinau ir kitų formatų ir Seime, kur jo buvo klausimas, ar su juo yra derinta, ir atsakymas buvo teigiamas“, – aiškino TS-LKD frakcijos seniūnė.

Organizatorių nuotr.

Giedrius Surplys T. Bauro nuotr.

Savo ruožtu Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, valstietis G. Surplys svarstė, kad pats atstovybės atsiradimas apskritai buvo „pakankamai keistas“.

„Mes apie jį sužinojome iš užsienio žiniasklaidos. Užsienio reikalų ministerija tą dieną pranešimą paleido daug vėliau, nei paleido užsienio žiniasklaida, jokių oficialių atidarymų nebuvo.

Pats procesas vyko labai įdomiai, keistai, matyt, nepatogiai patiems konservatoriams.

Bet ką aš puikiai atsimenu iš Užsienio reikalų komiteto posėdžių, kad į klausimus, kodėl mes negalime to pavadinimo pakeisti, kodėl pasirinkome tokį keistą pavadinimą, visada buvo atsakoma „tuoj pamatysite“. Tai toks ir buvo žinojimas“, – kalbėjo G.Surplys.

Pasak jo, situacija dėl Kinijos ir „Belaruskalij“ skandalų verčia pagalvoti, ar tikrai nereikėtų „perkrauti“ visos užsienio politikos, pakeičiant ne tik URK pirmininką ir ministerijos vadovybę.

„Panašu, kad situacija yra įkaitusi, ir visuomenė yra labai aktyviai angažuota dabar šiais klausimais.

Problema yra tame, kad valdantieji neranda atsitraukimo kelių, nenorėdami pripažinti savo klaidų. <...>

Man atrodo, tiesiog baikime tuos vaikiškus žaidimus, kas ką žinojo, o kas ko nežinojo, tiesiog įsiklausykime į tai, ką sako verslas, ekonomistai, politologai, pakeiskime tą pavadinimą, galvokime, kaip jį pakeisti kuo mažiau praradus veidą tarptautinėje bendruomenėje“, – patarė LVŽS narys.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pridūrė, jog dabar svarbiausia yra suprasti ir žinoti, kad Lietuva, kaip valstybė, nepažeidė jokių tarptautinių įsipareigojimų.

„Tai nėra diplomatinė atstovybė, mes nepažeidėme „vienos Kinijos“ principo.

Mes žinome, kad Kinija taiko spaudimą vienokį ar kitokį daugeliui valstybių, pradedant nuo Australijos, baigiant Norvegija ar Kanada. <...>

Man atrodo, kad esmė yra tokia: ar mes nusileidžiame valstybei, kuri neteisėtai taiko mums sankcijas, kuri atakuoja ne tik Lietuvą, bet ir Europos Sąjungą ir jos bendrąją rinką, ar visgi esame orūs žinodami, kad mes nieko nepažeidėme, esame demokratijos gynimo pusėje ir toliau išliekame tvirtai?

Tai man atrodo, toks įvardinimas, kad čia neva buvo klaida, jis siunčia dviprasmišką žinutę pirmiausiai užsienio partneriams“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnė.

Paklausta, ar šiuo metu svarstomas Lietuvos „atsitraukimo“ scenarijus, ji aiškino, kad dabar tai būtų ydingas žingsnis.

„Tikiuosi, kad situacija išsispręs kaip įmanoma geriau ir Lietuvos atžvilgiu, ir bendrai kalbant apie vertybes, kuriomis mes Vakarų pasaulyje norėtumėme vadovautis“, – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Valstietis G.Surplys tvirtino, kad Kinijos spaudimo pasekmes esą turėtų pajusti kiekvienas žmogus.

„Kol mes vieni kartosime, kad mes nieko nepažeidžiame, pavadinę atstovybę Taivaniečių, ir kol kitose šalyse tokie pat pavadinimai net neatsiras, galime kartoti kiek norime, bet įtikinsime tik patys save, nes yra padaryta klaida.

Paėmėme už skaudžiausios vietos valstybei, kuri yra didžiausia pasaulyje, ir apsimetame, kad mes nieko nepadarėme. Nebūkime juokingi.

Ir tikiu, kad pasekmes pajaus kiekvienas Lietuvos pilietis, kai reikės susimokėti didesnius mokesčius“, – svarstė G.Surplys.

T. Janeliūnas: „Lietuva iš dalies pralaimėjo“

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas dėstė, kad partnerių parama Lietuvai šiuo metu yra kritiškai svarbi, nes Lietuva negali ilgai tempti „viso svorio, kurį prisiėmė ant savo pečių“.

„Viena Lietuva tokiu ledlaužiu ilgai būti tikrai negali, ir reikia kuo greičiau sulaukti tokios realios paramos, ne tik dėmesio“, – aiškino profesorius.

Pasak T. Janeliūno, Kiniją galėtų „pristabdyti“ tai, jei prie Lietuvos prisijungtų kitos šalys, keisdamos Taivaniečių atstovybės pavadinimus, ar kitais ženklais rodytų, kad Lietuva šioje situacijoje nėra vieniša.

„Nes jei liks viena Lietuva, Kinijai tikrai užteks ir kantrybės, ir ekonominių instrumentų, kad ji galėtų ieškoti dar kitų priemonių, kaip kenkti Lietuvai ir kaip daryti žalą.

Bet jei į Lietuvos pusę stotų daugiau šalių, tai tokia spiralė ir vis daugiau reakcijos kelianti politika tikrai gali priversti ir Kiniją susistabdyti, nes ji taip pat negali kariauti su visu pasauliu.

Bet kol kas mes esame tuo ledlaužiu, kuris vienintelis prisiima didžiausią smūgį“, – dėstė VU TSPMI profesorius.

Jis pridūrė, jog reikėtų labai aiškiai įvardinti vieną dalyką – Lietuva Taivano diplomatinio pripažinimo nedeklaravo.

„Bet mes vienu laipteliu pakėlėme jo statusą, paminėdami konkretų Taivano vardą atstovybės pavadinime, ir tai yra pirmas žingsnis, kuris jau žymi konkrečią poziciją, kaip mes norėtumėme ateityje matyti santykius su Taivanu, ir kaip mes deklaruojame paramą potencialiam Taivano nepriklausomybės stiprinimui.

Ir tai yra rimta politinė problema, kuriai dar kol kas nesiryžta pritarti kitos šalys“, – teigė T. Janeliūnas.

Profesoriaus manymu, situaciją ypač blogina ir tai, kad Lietuvos politikus Taivaniečių atstovybės klausimas taip stipriai supriešino.

„Vyriausybės programoje buvo labai aiškus sakinys: tris dešimtmečius Lietuvos užsienio politika buvo grįsta konsensusu, ir to neturėtumėme keisti.

Deja, bet šis teiginys visu ryškumu dabar yra pažeistas. <...>

Tai, kad šiuo metu prasideda aiškinimasis, kas ką sakė, o ko nesakė, mes matome, kaip tai perimama užsienio žiniasklaidoje, kaip ta pati Kinija tai jau vertina kaip Lietuvos atsitraukimą, ir tai, kad jai pavyko supriešinti tuos pačius Lietuvos užsienio politikos sprendimų priėmėjus, tai jau iš dalies yra mūsų pralaimėjimas.

Tokių pralaimėjimų mes negalime sau leisti daug“, – paaiškino T. Janeliūnas.

 Organizatorių nuotr.

Tomas Janeliūnas T. Bauro nuotr.

Sidebar placeholder