Atlyginimų paslaptys baigiasi: ką kiekvienas darbuotojas galės sužinoti iki 2026-ųjų vasaros?

Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ramina, kad tai tik papildys jau esamą tvarką, darbdavių atstovai baiminasi išaugusios administracinės naštos ir neaiškumų vertinant darbuotojų sukuriamą „vertę“.

Pagrindiniai pokyčiai: ką svarbu žinoti darbuotojams ir darbdaviams?

Naujoji tvarka iš esmės keičia informacijos apie atlyginimus prieinamumą ir įdarbinimo procesus:

Draudimas klausti apie praeitį: Darbdaviai nebegalės klausti kandidato apie jo buvusį ar šiuo metu gaunamą atlyginimą.

Teisė žinoti vidurkius: Darbuotojas bet kada galės paprašyti informacijos apie jo kategorijos darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį pagal lytį. Svarbu: konkretaus kolegos algos sužinoti nepavyks – bus matomi tik bendri vidurkiai.

Konfidencialumo pabaiga: Darbdaviai negalės drausti darbuotojams atskleisti savo atlyginimo, jei tai daroma siekiant užtikrinti teisę į teisingą apmokėjimą.

Privaloma atlygio sistema visoms įmonėms: Net ir mažiausios įmonės (turinčios mažiau nei 20 darbuotojų) privalės turėti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas darbo užmokestis.

Darbdavių nuogąstavimai: „Vertės“ matavimo galvosūkis

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė pastebi, kad didžiausias iššūkis bus pareigybių vertinimas ne tik pagal funkcijas, bet ir pagal sukuriamą vertę.

„Pavyzdžiui, vadybininkas ir buhalterė – ar jų sukuriama vertė vienoda, ar ne? Jeigu nevienoda, tai kuo skiriasi?“ – klausia A. Maldutytė, pabrėždama, kad tos pačios kategorijos darbuotojų algos negalės skirtis daugiau nei 5 proc. be objektyvaus pagrindimo.

Gretimos diskusijos: grynųjų pinigų ribojimas – skaidrumas ar kontrolė?

Skaidrumo didinimas darbo rinkoje vyksta lygiagrečiai su diskusijomis dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribų Lietuvoje. 

Šis klausimas verslo bendruomenėje sukėlė priešpriešą:

Kas pasisakė už sumos mažinimą (griežtinimą): Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) akcentuoja, kad griežtesnės grynųjų operacijų ribos (pvz., iki 3000 ar 5000 Eur) padeda kovoti su „vokeliais“ ir šešėliu. 

Anot jų, skaitmeniniai mokėjimai užtikrina, kad visas užmokestis būtų skaidrus ir apskaitytas.

Kas pasisakė už sumos didinimą (laisvinimą): Smulkaus verslo atstovai ir kai kurios opozicinės frakcijos teigė, kad per maža grynųjų riba riboja gyventojų laisvę disponuoti savo turtu ir didina priklausomybę nuo bankų komisinių mokesčių. 

Buvo siūloma kelti kartelę iki 10 000 Eur, argumentuojant, kad tai palengvintų sandorius kaimo vietovėse bei specifiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, prekyboje naudotais automobiliais.

Du sklaidantys mitai

SADM pabrėžia, kad viešojoje erdvėje sklando klaidingos interpretacijos:

Mitas: Galėsiu sužinoti, kiek tiksliai uždirba kolega Jonas.

Tiesa: Matysite tik jūsų pareigybės kategorijos atlyginimų vidurkį suskirstytą pagal lytį.

Mitas: Visi tą patį darbą dirbantys privalo uždirbti identiškai.

Tiesa: Užmokestis gali skirtis dėl objektyvių priežasčių: kvalifikacijos, darbo rezultatų ar patirties.

Kaip ruoštis jau dabar?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šią savaitę viešina specialias rekomendacijas. Verslui patariama:

• Peržiūrėti esamas pareigybes ir jas sugrupuoti pagal vertę.
• Įsivertinti, ar nėra nepagrįsto atotrūkio tarp vyrų ir moterų atlyginimų.
• Mažoms įmonėms – pamažu pradėti rengti apmokėjimo sistemas.

Šaltinis: SADM inf.