Aviacijos verslo atstovė: yra rizikų, kad oro linijos peržiūrės tvarkaraščius į Lietuvą

Vilniaus oro uoste operacijas dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės meteorologinių balionų atakos praėjusią savaitę teko stabdyti net keturis kartus. Reaguodama į provokacijas valdžia nusprendė neribotam laikui uždaryti du su Baltarusija likusius pasienio punktus, taip pat pranešta, kad kariuomenė imsis balionų numušimo. Kai kurie veiksmai nėra atskleidžiami.

„Delfi“ pasidomėjo, kaip situaciją vertina skrydžius oro linijos ir aviacijos verslo atstovai Lietuvoje.

Nuostoliai nusirita labai plačiai 

Klausiama, ar yra rizika, kad sklandžiai skrydžių negalinčios organizuoti oro linijos gali imtis jų nutraukimo, CAVIA vadovė I. Duglas to neatmetė.

„Taip, žinoma tokia rizika visuomet išlieka. Apie ją turbūt diskutuoja tos aviakompanijos, kurios skraido į Lietuvą pagal nustatytus tvarkaraščius, jungia Lietuvą su likusiu pasauliu, ypač Europa, gabena keleivius į tarpinius oro uostus ir į tarpkontinentinius skrydžius.

Manau, kad tokios aviakompanijos labai rimtai svarsto tvarkaraščių peržiūrą. Ateityje, jeigu įmonė turi tik vakarinius ar naktinius skrydžius, tai apskritai lemtų jos pasitraukimą iš Lietuvos. Tokia rizika yra“, – „Delfi“ sakė I. Duglas. 

Aptariamas scenarijus galiotų, jei meteorologiniai balionai ir toliau pasirodytų tik vakarais, tačiau pašnekovė sakė, kad reikia palaukti, kaip suveiks pirmadienį Vyriausybėje pristatytos priemonės. „Matysime, ar tai turės teigiamos įtakos ir kaip tada keisis rizikos“, – paminėjo ji. 

„Delfi“ šaltinis nurodė, kad dėl praėjusią savaitę Lietuvoje kelis kartus uždarytos oro erdvės skrydžių kompanijos galėjo patirti nuo 1 iki 5 mln. eurų nuostolių. CAVIA vadovė pripažino, kad tokie skaičiai yra realūs, nes nuostoliai išties gali siekti milijonus.

Sukritikavo sprendimų priėmimo greitį 

Paklausus, ar, jos nuomone, Lietuvos Vyriausybė, turėtų imti teikti subsidijas nuostolių patiriančioms bendrovėms, I. Duglas sakė, kad pirmiausia reikia kalbėtis apie situacijos sprendimą. 

„Dabar reikia fokusuotis į sprendimų paiešką, tada, žinoma, bus klausimas apie jau patirtų kaštų kompensavimą. Kas juos prisiims ir panašiai. 

Bet jei kalbame apie patiriamas nenumatytas sąnaudas, tai labai plačiai apima aviacijos sektorių, ne tik aviakompanijas, bet lygiai taip pat ir antžeminio aptarnavimo, techninio orlaivio aptarnavimo organizacijas, kuro tiekėjus ir panašiai. 

Nepamirškime, kad kalbame apie trikdžius didžiausiame Lietuvos oro uoste. Kai srautai nukreipiami į oro uostus, kurie nėra pasiruošę tokioms apimtims, jiems tas kainuoja ženkliai brangiau, negu tam, kuris būtų pasiruošęs juos priimti. Diskusijų apie finansinę žalą turėsime dar ne vieną“, – svarstė pašnekovė.

Kritiškai ji įvertino ir tai, kad apie sprendimus pranešta tik pirmadienį, kai oro erdvės uždarymai tęsėsi visą savaitgalį. 

„Mes galėtume atsakingiau reaguoti į susidariusią situaciją, nes savaitgalį turėjome tris naktis iš eilės tą pačią problemą ir tik pirmadienį ryte priimame sprendimus, kurių įgyvendinimas, dar pažiūrėsime, kaip ir kada vyks. 

Situacija vienareikšmiškai nėra patenkinama. Labai tikiuosi, kad mūsų institucijos turi ir planą B, ir planą C, jei sprendimai, kuriuos įgarsino, nesuveiks. Labai tikiuosi, kad jie ne visi yra viešinami. Reikia turėti išeičių ilgesniam laikotarpiui, nes ta [palanki oro balionams skristi – aut. pastaba] vėjo kryptis, panašu, dar kurį laiką laikysis“, – pastebėjo I. Duglas.

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius anksčiau savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad pasikartojantys incidentai didina planavimo riziką ir mažina investuotojų pasitikėjimą.

Kai oro erdvės uždarymai tampa reguliarūs, planavimo neapibrėžtumas daro didesnę žalą nei pats sutrikimas. „Toks pasikartojantis nestabilumas formuoja ilgalaikę reputacinę riziką ir vienareikšmiškai mažina šalies patrauklumą investuotojų akyse. 

Per pastaruosius 5 metus naujų tiesioginių užsienio investicijų projektų vertė Lietuvoje sumažėjo daugiau nei šešiolika kartų. Tai rodo susiformavusį atsargumą ir laukimą, kol sumažės regioninė rizika bei sustiprės prognozuojamumas. KIEKVIENAS incidentas, rodantis infrastruktūros pažeidžiamumą, šį laukimą ilgina“, – rašė V. Janulevičius.

„Delfi“ susisiekė su Lietuvoje operuojančiomis oro linijomis klausdamas, ar jos planuoja skrydžių nutraukimus ir kokius finansinius praradimus skaičiuoja. Susisiekimo ministerija pirmadienį komentaro nepateikė, tikimės papildyti. „

airBaltic“: bendrovė patyrė didelių išlaidų, bet liekame įsipareigoję Lietuvai 

Latvijos aviakompanija „airBaltic“ komentare „Delfi“ sakė, kad dėl kelių laikinų Vilniaus oro erdvės uždarymų pastarosiomis savaitėmis buvo paveikta 18 „airBaltic“ tiesioginių skrydžių į Vilnių ir iš jo, o tai savo ruožtu turėjo įtakos platesnei oro linijų veiklai ir tolesniems skrydžių grafikams, įskaitant jungiamuosius skrydžius. „Dėl šių sutrikimų skrydžiai buvo atšaukti, nukreipti ar atidėti, keleiviams buvo sukeltas nepatogumas, o bendrovė patyrė didelių papildomų veiklos išlaidų“, – teigė „airBaltic“.

Bendrovė sakė, kad glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos valdžios ir kitomis institucijomis siekdama suvaldyti poveikį veiklai ir keleiviams. 

„Tuo pačiu metu aviakompanija pabrėžia aiškios ir savalaikės komunikacijos svarbą sprendžiant tokias situacijas, siekiant užtikrinti veiksmingą koordinavimą ir sumažinti sutrikimus“, – nurodė įmonė. Klausiama, ar neplanuos nutraukti skrydžių į Lietuvą ir iš jos, įmonė sakė, kad kaip viena iš pirmaujančių aviakompanijų Lietuvoje „airBaltic“ ir toliau yra visiškai įsipareigojusi šiai rinkai. 

„Aviakompanija toliau vykdo visus skrydžius į Vilnių ir Palangą bei iš jų ir šiuo metu neplanuoja mažinti ar atšaukti skrydžių, nebent oro erdvės apribojimai laikinai padarytų veiklą neįmanomą“, – sakoma komentare.

Ji pridūrė, kad tokiais atvejais ES 261 kompensacija netaikoma nukentėjusiems keleiviams, nes sutrikimai nėra susiję su aviakompanijos veikla. Nepaisant to, ji tikino, kad teikia visą reikiamą pagalbą keleiviams pagal Europos reglamentus ir aviakompanijos klientų aptarnavimo standartus. 

LOT: atšaukti ar stabdyti skrydžių neplanuojame 

Lenkijos LOT oro linijų atstovas Krzystofas Moczulskis „Delfi“ sakė, kad įmonė neplanuoja atšaukti ar stabdyti maršruto Varšuva–Vilnius skrydžių. 

„Mes visiškai pasitikime savo partneriais Lietuvoje: Vilniaus oro uostu, reguliavimo institucija ir aviacijos priežiūros institucijomis. Bet kokie operaciniai sprendimai grindžiami saugumu ir priimami derinant juos su atitinkamomis institucijomis“, – sakė K. Moczulskis.

Jis sakė, kad bendrovė gerbia Lietuvos valdžios institucijų sprendimus, kuriais siekiama užtikrinti saugumą. Bendravimas ir bendradarbiavimas su Vilniaus oro uostu, jo teigimu, buvo profesionalus ir vyko laiku, buvo reguliariai teikiama informacija apie oro erdvės uždarymą ir numatomą atidarymą. 

„Žinoma, ši situacija yra sudėtinga tiek keleiviams, tiek oro linijoms. 

Mūsų atveju teko atidėti kai kuriuos skrydžius maršrutu Varšuva–Vilnius, kol laukėme oro erdvės atidarymo. Be to, mūsų skrydžiai maršrutu Londonas–Vilnius buvo nukreipti į Varšuvą. 

Nukentėjusiems klientams suteikėme pagalbą pagal ES reglamentus, įskaitant apgyvendinimą, maitinimą ir bilietų keitimą. Prireikus taip pat organizavome tolesnio kelionės tęsimo galimybes“, – vardijo LOT atstovus.

Pirmadienį bendrovė taip pat vykdė papildomą skrydį iš Varšuvos į Vilnių, kad pervežtų keleivius, kurių sekmadienio skrydis buvo nukreiptas į Varšuvą. 

Jis neatsakė, kokių nuostolių patyrė bendrovė. „Lufthansa“ savo atsakyme nurodė, kad turėjo atidėti kai kuriuos skrydžius, tačiau akcentavo, kad Vilniaus oro uoste vykdo tik apie du skrydžius per dieną. 

„Esame užsienio vežėjas ir klientas, ne vietinis vežėjas. Nenorime teikti jokių patarimų ar komentarų šiuo klausimu ir siūlome kreiptis į atitinkamus vežėjus Vilniaus oro uoste. Dėkojame už supratimą“, – sakė bendrovė.